Malda

"Tėve mūsų", ar tikrai ji tokia?...

TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje!

Teesie šventas Tavo vardas,

teateinie Tavo karalystė,

teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien

ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.

Amen.

   Sveikas, skaitantysis žmogau, visai nesvarbu, ar esi religingas, ar tikintis, ar savamanis, tiesiog aš savęs irgi negaliu kaip tai kategoriškai apibūdinti,  noriu tik pasidalinti savo pastebėjimais bei pamąstymais apie pagrindinę katalikų maldą.

  Pirmiausia, "Teesie šventas Tavo vardas...", ar varde yra esmė, kad jį laikyti šventu?, gi liaudyje yra sakoma, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, vardas yra vardas ir tiek, kreipimosi, įvardijimo  atributas, taip sakant, ir maldoje šioje vietoje manau labiau tiktų, "Teesie šventa Tavo Esybė...", nes esmė yra būtent esybėje, kas ji tokia, kokia ji, o ne varde jos.

  Toliau, "...atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.", ar mes tikrai atleidžiame savo kaltininkams?, juk mes baudžiame savo kaltininkus, duodame juos į teismus, pykstame, smerkiame, ir pan., tai ar tikrai tai tinkama teigti maldoje?...gi iš kitos pusės, krikščionybėje taipogi kalbama apie teismą, bausmę, pragarą ir pan., tai kaip ir neaišku kas kaip tikrumoje, kalbama apie Aukščiausiojo gailestingumą ir apie teismą tuo pačiu...

  "Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto", čia, mano nuomone, akivaizdžiai netinka "bet", jo vietoje aš dėčiau "ir", ir tada būtų viskas logiška ir neabejotinai suvokiama, nes prašomės ginti nuo vienos blogybės ir toliau nuo kitos.

  Taigi, mielas skaitytojau, gal tau kils minčių apie mano bedieviškumą, gal suims pyktis, o galbūt susimąstysi, kas labai mane nudžiugintų, nes, jei remtis Kristaus mokymais, tai jis yra sakęs, "viską skaitykit, bet tai skaitydami permanykit...", ir nežinau, kiek kame esu aš teisus, kiek ne, esu tiesiog eilinis žemės vabalėlis, kaip ir bet kuris iš Jūsų,  galbūt klaidingai paleista nuo kaži kada maldos versta versija, ir ji tokia priimta kaip netaisoma?, o gal dar kokios priežastys. Suprantu, daugelis mūsų bent kartais lankomės bažnyčioje, religinėse apeigose, ir kartojame šią maldą, bet vis tik norėtųsi, kad kartotume ne automatiškai, o įsijausdami, įsiklausydami ir permąstydami.

  Gerumo visiems, geros valios, mielo atžingsniuojančio pavasario.