atminties spragos
pirštai-šukos,
kas rytą narpliojančios Ariadnės siūlus,
bene užčiuops Berenikės garbanas
iš užmiršto ir prarasto vaikystės žvaigždėlapio...
Tu numegzk, man, Mama, kelią
iš nesuadomų plyšių rausvažiedėje suknelėje...
visos adatos ir visi siūlai pasislėpė...
niekas nesusiuvo ir neužadė atminties išsibarsčiusių gijų...