Kernavėj šv. Jono nakty

Klasės susitikime po 5-erių

Mergaitiško veido vienuolė

Savy galią gimdyti užgniaužia pati

Kristų pamilsta labiau

Gūžčioja pečiais sumišę klasiokai

Vai kodėl taip keistai ji pasirinko

Naktimis beldžias ir beldžias

Sapnuose kūdikiai tiesia rankas

Išleistuvės

Naujon vieton iškėlė kleboną

Iškraustyt padėjo

Keli kaimo seniai

Nedaug turto tebuvo

Trys vežimai knygų

Visą savaitę tempė

Gaspadinės paruoštus ryšulėlius

Sekmadienį ilsėjos gerdami

Kudirkos Naumiesčio kapuose

Ar buvai kada išsiverkt

Pas kapą Kudirkos

Jei nebuvai būk

Nesuprantu ko tu taip

Šitiek metų delsi

Rasi dar rasim

Senos lituanistės

Nesiliauja plunksnakočiais žarstyti

Vėstančių pelenų

Vildamosi rasti nors žarijėlę menkutę

Gęstančiame lituanistikos lauže

Užgožta Agrastų vardu

Panerių memoriale

Saulės spindulys rasotoj rytmečio žolėj

Ūkia traukiniai iš tolybių

Vienišas paukštis ištvermingai cypsi

Bebalsių balsais

Išturėk atminty

Ievos žiedo atplaišą

Vėjo oru į tave genamą

Po pandemijos atsitokėjus

Kas norėjo tas sėdėjo

Tas krutėjo ir bezdėjo

Kiekvienas savaip

Su savim galynėjos

O viena smulki bakterija

Sutraukė tankų bendrystės tinklą

Tarėmės jį turį

O va vėjyje tik pavieniai skutai

Pamary garsiai mąstė taksistas

Pasienio tiltų likimai

Šešupėn sutelkęs akis

Ragauju šakočio

Sužiūra žvejai į mane

Pamiršta savo žuvį pasergėt

Kudirkos tiltas ūžia nuo dirbančių bičių

Krentant tuščiaviduriams žiedlapiams

Atsimenu ir tą kitą per upę pasienyje

Kurs nejungia ir niekur nebeveda

Panevėžyje. Vasario 16-osios gatvėje

Vešliai beržai žaliuoja balkone

Trečiam aukšte jų niekas nepasiekia

Liauni lapeliai žaismingai žėri

Tame bute seniai jau niekas negyvena

Ir nebetrukdo

Gamta ramiai pasiglemžia Paryžių

Kaune. Krėvės prospekte

Jei tik galėtum

Jei dar įstengtum prašyčiau

Atsiųsk man jazminų

Po mūsų langais jie alsiai kvepėjo

Nesumaišyki reikėtų tik tų

Toliau nuo kelių ir klastingų akių

Meni siela džiugesiu vėrės

Pajusi ir tu

Kur mūsų gyvenimas

Gyvuodamas iro

Vykdau pažadą

Kadais parašei

Tai ir ačiū

Neištardamas trokštu ištarti

Jazmino žiedlapiai krito

Neišsipildžiusio rudenio taurėn

Lukiškių aikštė Kunčiaus fotografijoje

Išmontuoja atvėsusį Lenino paminklą

Dar bando palaimint grėsminguoju mostu

Nebeįkvepia ir baimė išgaruoja lyg kamparas

Stversis rankomis žemės

Kopėčios į postamentą atremtos

Ilgaauliais ilgai dar mindys mūsų mintis

Po daugelio metų prospektu vežė

Sarkofagą su šventosios kauleliais

Turėjau užbaigti diplominį

Verkėm be priežasties prie buvusių KGB rūmų

Į mūsų miestą išdrįsta užsukti šventieji

Gal tikrai lis rožių lietus

Pažadėtas atsiųsti bedieviams

Ateis palengva Faustina iš Antakalnio

Vilko gomuryje regėjusi veidą