Stebiu žmones, jų juoką, girdžiu šnekas.
Karštis vasaros nesudegina egzistencinių jausmų.
Visad šalia džiaugsmo tūno liūdeys, ilgesys.
Vasara yra flirtuotoja.
Išorinis spindesys, žiedai.
Bet mano sieloje ruduo.
Ir žiemos įšalas.
Ir šerkšno spengianti tyla.
Ilgesys savęs.
Be klausimų, nerimo, egzistencinio gylio.
Viena aš stebi iš šalies kitą mane.
Ramina, bando įkvėpti, padėt užsimiršti.
Labiausiai atgaivina dienos miegas.
Tas, be sapnų.
Ne lietus.
Ne juokas.
Ne žodžiai.
Nuolat ieškau vilties daigų.
Bet esu nekokia augintoja.
Daigai dažnai nudžiūsta.
Merdi jų šaknys.
Tuomet aš pakeliu akis į dangų
Ir valandą stebiu debesis.
Kol užmiegu.
2023 06 22