Ar dirbtinis intelektas nustelbs, o gal papildys tikrąją kūrybą?

1) ar seniai draugaujate su dirbtiniu intelektu (DI, angl. AI – Artificial Intelligence)?

Facebook priminimai visai neseniai priminė, kad su DI algoritmais pirmą kartą pabandžiau susidraugauti lygiai prieš du metus. Tuomet su kolega diskutavome, kaip galėtų atrodyti ir veikti ateities miestai ir pagalvojau, kad man kūrybai reikėtų tokio įrankio, kurio pateikiami rezultatai pranoktų mano vaizduotę. Jau žinojau, kad esama algoritmų, kurie gali generuoti netikėtus vaizdus iš jiems pateikiamų nuotraukų ar piešinių, todėl pradėjau dairytis informacijos. Taip sutapo, kad mano aplinkoje ir kiti žmonės ėmė domėtis šiomis technikomis, todėl gana nesunkiai suradau tuo metu prieinamus man tinkamus įrankius. Pirmiausiai pritaikiau algoritmus Neural Style Transfer ir Deep Dream. Mano žiniomis pirmieji vizualinei meninei kūrybai pritaikomi algoritmai buvo sukurti 2014 m., aš pirmuosius generatyvinius darbus, kuriuos galėčiau pavadinti bendrakūryba su DI sukūriau 2021 m. Pirmieji darbai, nors ir skaitmeniniai, pareikalavo nemažai rankų darbo, nes, naudodama algoritmą Neural Style Transfer, nuskenuotam savo piešiniui pritaikiau man patinkantį stilių, tačiau norint tai padaryti, pirmiausiai reikėjo nupiešti patį priešinį.   

Pirmasis Indrės bandymas kurti kartu su DI algoritmais Neural Style Transfer (kairėje) ir Deep Dream

2) kaip Jūs vertinate AI kūrybą, ar tiesa, kad tai suteikia daugiau erdvės kūrybinių idėjų įgyvendinimui?

Be abejonės, bendra kūryba su AI suteikia daugiau galimybių ir erdvės kūrybai. Per pastaruosius keletą metų vaizdus generuojantys algoritmai gerokai patobulėjo ir dabar vaizdus galima kurti ne tik iš pateiktų paveikslėlių, bet ir iš pateiktos teksto užklausos. Jeigu naudojant Neural Style Transfer algoritmą rezultatas yra gana nuspėjamas, tai vaizdų generavimas iš teksto pasižymi neįtikėtinais atsitiktiniais efektais. Pavyzdžiui, galima algoritmui pateikti savo mėgstamo poeto eilėraščio eilutes ir gauti visiškai netikėtą keistą vaizdą. Pirmieji vaizdus iš teksto generuojantys algoritmai, pavyzdžiui VQGAN+CLIP, pateikdavo fragmentiškus, kartais siurrealistinius vaizdus ir dėl to buvo kritikuojami kaip netobuli ir netikslūs. Daugelis generatyvinių algoritmų vartotojų tikisi fotorealistinio vaizdo, kokį beje šiandien jau gali pateikti vaizdus iš tekstų generuojantys algoritmai, tarp jų ir populiarusis Midjourney. Man asmeniškai ir ankstyvųjų generatyvinių algoritmų pateikiami rezultatai yra labai vertingi, nes tai, ką galima laikyti klaida lyginant su fotorelistiniu vaizdu, lygiai taip pat galime laikyti algoritmo kūrybingumo apraiškomis. Neseniai klausytame interviu Emory universiteto Atlantoje (JAV) profesorius Mikhailas Epsteinas, kalbėdamas apie pokalbių algoritmus, kurie dabar sulaukia itin didelio susidomėjimo, pateikė pavyzdį, kaip algoritmas, paklaustas, kokias knygas šis profesorius yra parašęs, išvardino kelias jau parašytas knygas ir dar keletą neegzistuojančių, kurių pavadinimus ir anotacijas jis sukūrė pagal šio profesoriaus interesų ir tyrimų lauką. Paprašytas patikslinti, algoritmas atsiprašė, ir nurodė, kad tokios knygos neegzistuoja. Iš vienos pusės galima sakyti, kad algoritmas yra netobulas ir padarė klaidą, bet, žiūrint iš kitos pusės, jis pademonstravo kūrybingumą ir nurodė knygas kurias ateityje, esant tam tikroms aplinkybėms, profesorius galėtų parašyti. Dar vienas praktinis privalumas – generatyvinis kūrinys sukuriamas beveik akimirksniu ir dažnai pagrindinis rūpestis belieka pasirinkti vieną geriausią versiją iš daugelio turimų rezultatų.

3) Koks yra Jūsų kaip kūrėjos ir mokslininkės santykis tarp DI pagrįstos kūrybos ir tradicinės (tapybos, grafikos)?

Žiūrint iš mokslinės veiklos perspektyvos, DI grįsti įrankiai gali puikiai pasitarnauti tiek atliekant meninius, tiek mokslinius tyrimus, tiek kūrybinius eksperimentus, tarkime dizaino ir architektūros srityse. DI grįstus įrankius galima nesunkiai jungti su tradicinėmis kūrybos technikomis. Pavyzdžiui, neseniai su kolege dr. Huriye Armağan Doğan atlikome savotišką meninį tyrimą, kurio metu iš nuotraukų, archyvinių vaizdų ir piešinių naudojant DI grįstus įrankius sugeneruotuose vaizduose bandėme perteikti Kulautuvos ir Panemunės vietovių vietos dvasią.

4) Ar šios skirtingos medijos papildo viena kitą?

Mano veiklos atveju - papildo ir net gi labai. Galėčiau išskirti keletą momenų. Visų pirma, vaizdams generuoti naudoju savo tradicine technika sukurtus darbus - skenuotus arba jų nuotraukas ir, bendradarbiaudama su DI algoritmais, pavyzdžiui su Stable Diffusion, juos transformuoju. Tai leidžia suteikti skaitmeniniam kūriniui savo atpažįstamą asmeninį stilių ir temą. Stebėdama savo tradicinėmis technikomis atliktus darbus ir skaitmeninius, sukurtus su DI, pastebiu, kad jie visi turi tam tikrą bendrą stilių ir temas. Kitas svarbus momentas - DI algoritmų panaudojimas leidžia sukurti neįprastus erdvės efektus, formų ir objektų derinius, kurių pačiai vienai savo vaizduotėje gal ir nepavyktų “sugeneruoti”, o tai savo ruožtu įkvepia ir tradicinei kūrybai teptuku ar pieštukais. Kadangi mane kūryboje labai įkvepia atsitiktinumo, keistumo, neatitikimo sutartinei realybei momentai taip pat sąmonės fenomenas bendrąja prasme ir jo įvairios apraiškos, todėl bendrakūryba su DI man labai tinka ir patinka. Tačiau vien prie skaitmeninės kūrybos pereiti nenorėčiau: tradicinės technikos, piešimas, tapyba aliejiniais dažais, akvarele ar tušu kur kas labiau pakylėja negu generatyvinis menas ir, sakyčiau, turi netgi savotišką terapinį poveikį.

5) Kaip manote, ar DI neužgoš, nenustelbs dailininkų meistrystės, tikrosios kūrybos?

Galima numatyti tikėtinus scenarijus, kuriuose tradicinėmis technikomis dirbančių menininkų darbų paklausa sumažėtų dėl lengvai prieinamų ir vizualiai patrauklių DI sugeneruotų ir, pavyzdžiui, ant kokybiškos drobės atspausdintų darbų. Tačiau ir dabar esama nemažai meno mylėtojų ir vartotojų, kurie vietoje originalaus darbo pirmenybę teikia reprodukcijoms. Taigi šiuo požiūriu didelio skirtumo neįžvelgiu. Be abejo, DI algoritmai pakeis ir jau keičia su skaitmeninėmis priemonėmis dirbančių kūrėjų, tokių kaip iliustratoriai, dizaineriai, darbo principus. Tačiau norisi tikėti, kad kūrybiškas bendradarbiavimas su DI praturtins iliustratorių, dizainerių, reklamos kūrėjų priemonių arsenalą, o ne paliks juos be darbo. DI algoritmai taip pat leidžia praktiškai įgyvendinti garsiąją Josepho Beuyso frazę „kiekvienas yra menininkas“ – dėl patogių algoritmų sąsajų su vartotojais pateikiamų meno platformose iš teksto vaizdus generuoti gali bet kas. Bet, kaip rodo gyvenimas, labai nedaug kas to imasi, nes toli gražu ne kiekvienas žmogus turi polinkį vizualinei kūrybai ir nori skirti tam savo laiką. Apibendrindama galiu palyginti generatyvinį meną su fotografijos atsiradimu. Juk fotografija ir net jau ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti skaitmeninė tapyba ir piešimas nesužlugdė tradicinės tapybos, taip jos nesužlugdys ir DI algoritmai, nes visgi yra didžiulis skirtumas tarp ranka aliejiniais dažais ant drobės nutapyto paveikslo ir spaustuvėje atspausdinto tiražuojamo skaitmeninio darbo ir visada atsiras meno pirkėjų, kurie šį skirtumą įvertins. 

6) kokie artimiausi Jūsų kūrybos planai?

Planuoju ir toliau derinti tradicines ir skaitmenines technikas bei tęsti savo bendradarbiavimą su DI, mielai priimčiau įvairių bendruomenių, organizacijų siūlymus bendradarbiauti. Galima pažvelgti ir į tolesnę perspektyvą. Optimistiškai nuteikia 2022–2023 m. DI algoritmų proveržis. Prof. M. Epsteinas paminėjo, kad pokalbių algoritmai jau demonstruoja tam tikrus sąmoningumo požymius. Galima su jo nuomone sutikti ir nesutikti, bet aš su optimizmu žvelgiu į ateitį ir įsivaizduoju sąmoningą skaitmeninę būtybę meno darbų bendrakūrėją, su kuria galima kartu kurti, padiskutuoti, pasiginčyti, kartu surengti parodas. Nors Žemėje šiuo metu gyvena 8 milijardai gyventojų, bet dažnai bendraminčių ir bendrakūrėjų rasti būna sunku, skaitmeninių būtybių atsiradimas šią bėdą išspręstų. Be abejo, suprantu, kad tokie scenarijai gali atnešti daug iššūkių ir dar neregėtų problemų, bet jas ir spręsime tada, kai jos iškils.   

www.radikaliai.lt redakcija dėkoja Indrei už įdomų pokalbį.