Kokios Jūsų darbe dabar pagrindinės aktualijos?
Pagrindinės yra dvi. Santykiai tarp ES ir Rusijos išlieka įtempti dėl Ukrainos ir Sirijos.
Ukraina jau dveji metai konflikte. Aišku, tam tikrų prošvaisčių yra, nėra viskas juodai balta, bet nėra bendro sutarimo. Labai svarbu, ar pavyks šalims konflikto dalyvėms užbaigti įgyvendinti klausimus dėl paliaubų, įkalintų karių apsikeitimų bei rinkimų ir kitų šalių pajėgų išvedimo.
Dėl Sirijos: viena vertus, kovojama bendrai su tarptautiniu terorizmu, kita vertus, kaip rodo tarptautiniai šaltiniai, bendro sutarimo dėl taikinių, nėra. Kyla klausimas, ar Rusijos karinės pajėgos kovoja tik prieš teroristus, ar ir prieš Sirijos prezidento Bašaro al Asado oponentus.
Trečioji oktava – pačioje ES. Europos verslas suinteresuotas išlaikyti ekonominius ryšius, Rusijos rinka su 140 mln. žmonių jai svarbi.
Ką prognozuotumėte šiems metams?
Iš esmės santykiai yra apibrėžti sankcijų, kurias ES priėmė, ir kurias priėmė Rusija. Tačiau yra plati erdvė, kur sąveika įmanoma.
Ateina naujas ES ir Rusijos santykių etapas. Geografijos nepakeisi. Kaip Rusija nebandytų izoliuotis nuo Vakarų, ES yra didžiausia jos ekonominė partnerė: 75 proc. investicijų ateina iš ES. Mažiau ambicijų – daugiau pragmatizmo.
Mes toliau remsime Ukrainos valstybingumą. Jos apsivalymas nuo korupcijos ir kitų neigiamų dalykų yra nelengvas.