Gėlės atveria dangų
Kai lyja
Prisimenant vasarą
Kai romantika tampa nereikalingu žodžiu
Kai žiūrėjimas į jūrą vertas tūkstančių Nobelio premijų
Kai tiesiog iš nuostabos pasakai sau
Oho, čia tai bent
Algimanto Lyvos komentaras:
kai
pasnigs baltomis raidėmis
ir Nobelio auksas
pavirs bejėgiu sidabru
prisiminsi
kad tavo delnai
kiauri
ir išdžiuvusiose mėnulio jūrose
paskendo jaunystės svajos
ir romantika pavirto kvailu žodžiu
tik nuostaba
privers vėl gyventi
pasikliauti
ašarotu pakalnės džiaugsmu
Vilnius, 2015 m.
Kai taip nutinka , visi lietūs tampa nebešlapi . Tada juokiesi kai lyja ir džiaugiesi "kiaurais delnais" , šviesos nebeslepiančiu savo "aš" - Man patinka jūsų eilės , jos primena , kad ausis nešiojame tam , kad girdėtumėme šviesą savyje