Pradžia / Be problemų
 

Smėlio lietus. Eilėraštis ir komentaras

Išsekintas spartaus (per metus su Algimantu Lyva parašėme net 6) romanų rašymo, nutariau "stoti į angelų sąjungą" ir vėl rašyti eiles, Algimantas Lyva nenorėjo daugiau rašyti, bet po ilgų ilgų įkalbinėjimų sutiko komentuoti mano kūrybą.

Mindaugas Peleckis (eilės), Algimantas Lyva (komentarai)
2015 m. Rugsėjo 23 d., 16:54
Skaityta: 231 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Gėlės atveria dangų

Kai lyja 

Prisimenant vasarą 

Kai romantika tampa nereikalingu žodžiu

Kai žiūrėjimas į jūrą vertas tūkstančių Nobelio premijų

Kai tiesiog iš nuostabos pasakai sau

Oho, čia tai bent

Algimanto Lyvos komentaras:

kai
pasnigs baltomis raidėmis
ir Nobelio auksas
pavirs bejėgiu sidabru
prisiminsi 
kad tavo delnai
kiauri
ir išdžiuvusiose mėnulio jūrose 
paskendo jaunystės svajos
ir romantika pavirto kvailu žodžiu
tik nuostaba
privers vėl gyventi
pasikliauti 
ašarotu pakalnės džiaugsmu

Vilnius, 2015 m. 

Komentarai
  • Tomas Karkalas
    2020 m. Liepos 28 d., 20:12
    Dėkoju už tokį gaivų nuostabaus "Oho, čia tai bent" priminimą.
    Kai taip nutinka , visi lietūs tampa nebešlapi . Tada juokiesi kai lyja ir džiaugiesi "kiaurais delnais" , šviesos nebeslepiančiu savo "aš" - Man patinka jūsų eilės , jos primena , kad ausis nešiojame tam , kad girdėtumėme šviesą savyje
  • Ana
    2017 m. Sausio 15 d., 11:49
    * * *

    geriausiai patylėti
    kai tyla gera byla
    ir kas tas Nobelis
    prieš mano sodą
    kuris pavasaryje
    žiedlapių pyla
    sielos nenuodija
    užuodžiu

    kol dar gyva
    kol dar krutu
    ir pabarius lyg žiogas
    saugau
    su saule būtų man
    gyventi nuobodu
    tesu tik meldas
    kurs pakrantėj auga

    o laurai
    tinka sriubai
    pasakysiu tau
    nes ragavau
    ir misiją jų žemėj
    supratau