Jie manė, jog netekęs savo artimo draugo jis yra persmelktas žodžiais nenusakomo dvasinio skausmo.
Deja, aplinkinių turimos žinios leido mąstyti tik apie gyvenimą šiapus ir todėl jie beviltiškai klydo. Ilgalaikis buvimas kartu su Guru Guru Dravenio žvilgsnį įgalino nukreipti į anapusinę, priešegzistencinę būtį, tad jo sieloje tvyrojo absoliutus pasitikėjimas bei ramybė.
Tiesa, jo protas apmąstė visus tolimesnius savo draugo galimus kelius. Su juo bendraudamas, Dravenis daug ką sužinojo, todėl neabejojo, kad Guru Guru gyveno neprarasdamas tinkamo kontakto su priešegzistencine būtimi ir išbandė visa, kas įmanoma tos būties neignoruodamas. Deja, taip gyvena nedaugelis. Ir tik todėl, kitų labui, Guru Guru pasiryžo kolosaliam eksperimentui su savimi. Taigi tokie žodžiai kaip savižudybė, nužudymas ar mirtis visiškai neatspindi nei Guru Guru anapus išėjimo motyvacijos, nei tokio išėjimo aplinkybių.
Tad tik laiko klausimas, kada bei su kokia nauja žinia, Guru Guru sugrįš pas mus. Deja, joks žmogus nei tos žinios, nei to laiko žinoti negali, tačiau jis gali to laukti...