Pasiaiškinimas garbiajam skaitytojui: kodėl nužudžiau Guru Guru

Atsakyti galima paprastai ir sudėtingai. Bet kuriuo atveju, darysiu tai trumpai. 

Personažas gimė prieš maždaug 10 metų, tačiau pragulėjo stalčiuje, apie jį parašiau labai nedaug. Jis įgavo gyvybę netikėtai ėmus virtualiai rašyti su A. Lyva 2014-aisiais. Tai buvo gražūs metai, man buvo garbė rašyti su, manding, vienu geriausių Lietuvos rašytojų (deja, nomenklatūrininkų nevertinamo, vadinamo grafomanu ir pan.; tai tiesiog pavydas; susiraskite jo knygas, ir pamatysite, koks jis geras poetas, prozininkas, pasakotojas, dramaturgas). Mes sukūrėme visą epopėją, apie 1000 puslapių, kurie gimė netikėtai, išbandyti įvairūs žanrai, pagerbta ir poezija, ir romanas, ir Samuelis Beckettas, ir daugybė kitų dalykų. Plačiau apie tai kita proga. 

Sudėtingai kalbant, kaip sakoma Biblijoje (perfrazuojant), yra laikas rašyti, yra laikas sustoti. Nusprendžiau dėti tašką. Paaiškėjo, kad tam neprieštarauja ir Meistras Algimantas (taip, jis tikras Zen Meistras, nors niekada neprisipažins - tokie jie, tie Zen Meistrai). 

Taškas skaudus, nes jokiu būdu neskatinu savižudybių. Šiuo atveju tai greičiau metafora, savotiškas išsijungimas, išnykimas.

Teko sulaukti ir teigiamų, ir neigiamų mūsų knygų vertinimų. Deja, daugelis dėl knygų riboto tiražo (jis yra apie 20 egz.) neprieinamos plačiajai publikai (nors bibliotekose jos yra), o, nors ir nemokamai, pdf'us daugelis skaityti tingi. Vis dėlto visko gali būti, kad tapinomanija, kaip ir silvarerumanija, baigsis, ir kažkada Lietuvoje bus skaitomos tiesiog geros knygos. Kaip S. Beckett'o. 

Guru Guru yra personažas, kuris man brangus. Todėl niekas jo nepavogs, neprikels, nepasiskolins. Guru Guru nusižudymas yra ir savotiškas visų man brangių ir nepažįstamų žmonių, kurie nusižudė, pagerbimas. Nereikia jų niekinti, jiems buvo sunku. Gyventi sunku. Mirti sunku. Gimti sunku.

///

per dykumą

tiesiai

keleliu

paskui kupranugarį

akmenų link einam mes

kelio galo nežinom

ir žinoti nenorim

///