Guru Guru įlipa į troleibusą. Degtukų dėžutė. Du segmentai

Guru Guru įlipa į troleibusą

- Lipk vienas, Dravenis tegul palaukia kito troleibuso, - paragino vairuotoja.

Guru Guru pakluso, niekas negrįsta prieštarauti Mirčiai: nei karaliai, nei prezidentai, nei paprasti žmonės. Guru Guru atsisveikino su mirtinai išblyškusiu Draveniu, ir drąsiai įlipęs į visiškai tuščią troleibusą, atsisėdo šalia Mirties.

- Elektrinis katafalkas, originalu, - šyptelėjo Guru Guru.
- Dar ne, - lediniu balsu atsakė Mirtis, bet netrukus nusijuokė, ir linksmai pridūrė, - tai paskutinės vilties troleibusas.

- Jei mane veži ne į kapines, tai kur?

- Į darbą, gerbiamas sekly! Ar pamiršai užduotį? Avansą tai paėmei?

Guru Guru prisiminė 1000 eurų, kuriuos jau senokai išleido.

- Gerai, aš pratęsiu savo paties paieškas, - pažadėjo Guru Guru.

- Nė kiek neabejoju, - pridūrė Mirtis, - o dabar lipki iš troleibuso. Jau atvažiavai. 

Guru Guru sugrįžo namo žymiai anksčiau, todėl nerado savo Mylimosios. Ji laukė ateityje. Kantriai ir (ne)ilgai. Bet Guru Guru žinojo, kas bus, todėl sudarė paslaptingą sąrašiuką. Tai buvo „Nostalgiškų daiktų sąrašas“, kuris imamas į kelionę, kuri surengiama kartą per metus, kai Guru Guru apima chondra. Tada jis nebežino, ką daryti, išsirenka kelis tokius daiktus, susimeta į kuprinę ir išvažiuoja, kur akys mato. Dažniausiai tai CD grotuvas su Jean Michel Jarre ir kai kuo stipresniu, gal Nick Cave, Current 93, Death In June... Gal muzikinė dėžutė su daina apie Paryžių, kurio, deja, jo mama jau niekada nebepamatys. O ji išmokė Marselietės... 

Guru Guru pasinėrė į vaikystę ir nebenorėjo būti "dideliu". Užsidarė savo kiaute nuo šio baisaus pasaulio. Ir niekam nieko nesakę iškeliauvo. Kur akys veda. Kur saulė šviečia. 

Guru Guru išvažiavo senelio dviračiu, kurį surado tuščiame garaže. 

- Kaip praverstų dabar Dravenio Chrysler...

Kelias buvo įtartinai siauras, neasfaltuotas, o virš galvos skrido didžiulė Varna:

- Guru Guru, bėgi nuo savęs? Niekur nepaspruksi!

- O minčių nėra...  – visai neapsidžiaugė Guru Guru, - tuščias gyvenimas be minčių...

Guru Guru sustojo, nusviedė dviratį į griovį, ir nuėjo pėsčias. Kur važiuoti, be minčių? Kai nurimsta mintys, nereikia jokio transporto. Guru Guru numetė ir batus. Jie bereikalingi. Atsiskyrėliai eina basi, ir džiaugiasi, kad neturi nieko, net ir minčių. 

- Pažvelki į „Nostalgiškų daiktų sąrašą“, - paragino Varna. 

Guru Guru pažvelgė į popieriaus lapą, o jis buvo tuščias.

- Kur aš atėjau? – pašiurpo Guru Guru.

- Tu iš niekur neišėjai. Tu vis dar ČIA! – džiūgavo Varna, - pažvelki ten tavo namas, stovi vienas lauke, išplėštas iš miesto konteksto. Gali užeiti...

- Ir užeisiu! – tarė Guru Guru.

Guru Guru atsargiai pravėrė savo buto duris. Tuščia. Guru Guru pagaliau išgyveno Tuštumos jausmą, nes praėjo pro Tuštumos vartus. Dabar metas sugrįžti. Bet kaip? Guru Guru prisiminė seną triuką – reikia paspausti jungiklį, ir uždegti šviesas. Bet jungiklis buvo butaforinis. Ką dabar daryti? Ką daryti? tai turbūt dažniausias klausimas, kurį sau pateikdavo Guru Guru. Deja,  jis niekada nežinodavo atsakymo. Iškeliaudavo ir grįždavo be atsakymo... 

Guru Guru išėjo į lauką, o jo namas tapo visiškai mažiukas, kaip vaikystės žaisliukas, kurį, kažkada padovanojo motina. 

- Vaikystė – be vaikystės, praeitis – be praeities... O kas vyksta dabar?

Varnos karksėjimas tapo vos pakeliamas. Merzbow – „Minus Zero“. Ne, kiečiau, žymiai anapusiau, paralėliau, tamsiau... Raibo akys, švelniai detonavo kelias. Pakilo dulkės. Ir kai vėjas jas nupūtė šalin, Guru Guru stovėjo prie to paties troleibuso.

- Guru Guru, - įspėjo Dravenis, - nelipki į troleibusą.

- Žinau, - atsakė Guru Guru, ir pro atviras duris skubiai įstūmė Dravenį. 

Troleibusas nuvažiavo, o Guru Guru pagaliau sugrįžo namo. Buvo kiek neramu dėl Dravenio, bet jis mistikas, tai jo pasaulis, tegul pasidžiaugia...

Degtukų dėžutė

Minus Zero? 

Zero minus, zero plus, zero ZEEEEEERO (slapti laiko mašinos kodai)

Guru Guru kasnakt sapnavo tą patį sapną - seną degtukų dėžutę. Ir ką tai galėtų reikšti? Bejėgiai buvo visi sapnininkai, negelbėjo nei Sigmund Freud , nei Carl Gustav Jung, nei pop literatūra apie sapnus. Atsakymas atėjo nelauktai: kai Guru Guru nejučia užsnūdo prie kompiuterio, sapne pasirodė Varna, ir ji nurodė tikslų adresą - Titano gatvė 4. Varna ragino nedelsiant ten nuvykti...

Gatvė buvo pažįstama, namas taip pat. Guru Guru paėmė raktą, kurio paskirtis jam buvo nežinoma, ir lengvai atrakino duris. Į senus, pamirštus namus sugrįžtama atrasti save. Iš naujo, iš pradžių, iki atminties praradimo. Tik dabar Guru Guru pastebėjo, kad jo atmintis nėra vientisa. Buvo didžiulė properša, raguva, kurioje galimai slypėjo didžiulė paslaptis.

Ir ką veikė šiame kabinete Guru Guru, kokį jis dirbo darbą? Gal padės galvosūkį išspręsti interjeras? Deja... Kambaryje buvo tik stalas, spinta, kėdė, fotelis. Visi stalčiai buvo tušti, ne vieno popieriuko. Nebuvo net kompiuterio. Nieko. Guru Guru atsargiai atidarė spintos duris ir ant lentynos pamatė paprastą degtukų dėžutę.

Staiga kažkas pabeldė į duris.

- Įeikite, neužrakinta, - šūktelėjo Guru Guru.

Į kambarį įskrido Varna, ir nutūpusi ant fotelio pavirto mergina.

- Puiku, beveik nudžiugo Guru Guru, - mes jau pažįstami...

- Aš tavo geriausia draugė, laborantė ir padėjėja, - pasigyrė Varna.

- Tu dirbi man?

- Nejaugi pamiršai, - beveik įsižeidė Varna, bet staiga jos balsas tapo liūdnas, - tau JIE kažką padarė. Tu esi mokslininkas ir išradai laiko mašiną... Tave norėjo likviduoti, bet apsiribojo tik tuo, kad negrįžtamai ištrynė tau atmintį, tiksliau visą mokslininko karjeros laikotarpį. Tik dabar Guru Guru prisiminė, kad atminties vilkduobėje visą laiką, kaukolės fone garsiai skambėjo beprotiškai nuostabi MAGMA muzika – Mëkanïk Dëstruktïẁ Kömmandöh ir skaičiai 38:47. Peršokęs per prarastos atminties bedugnę, Guru Guru paklausė:

- Ir ką gi aš išradau? 

- Štai šitą degtukų dėžutę... Atsargiai, tai laiko mašina... Nesusiprotėjo žiopliai, paėmė kompiuterį, visus tavo užrašus ir dingo, bet visa medžiaga bevertė, tavo išradimas nebuvo niekur užfiksuotas... Tai ką tu išradai - niekur nėra užrašyta...

Guru Guru atsargiai vartė degtukų dėžutę. Etiketė geltona, trys žirgai, ir užrašas - Sprint. 40 vienetų. Guru Guru atsargiai atidarė - nė vieno degtuko.

- Ar tu žinai, kaip veikia laiko mašina?

- Žinau, bet dabar nesakysiu, - pasigyrė Varna, - paimk dėžutė ir tuoj pat sugrįžki namo. Čia būti pavojinga. Pakalbėsime vėliau.

Varna išskrido pro langą, o Guru Guru skubiai paliko kabinetą, užrakino duris, o raktą išmetė į upę. Viskas. belieka pridurti OM, AMEN ir eit miegot... Tobulas pasaulis sugrįžo trumpam.. Bet tai buvo tik pradžia... Pūstelėjo neįtikėtinai šaltas vėjo gūsis. Guru Guru krūptelėjo, sapne atsakymo nebus. Reikia surasti laborantę Varną.

- Ją jau pakėlė į mokslų daktares... vilties nėra... – sufleravo neklystanti intuicija, - ... neatskris... Pasisavins tavo išradimą, apsigins disertaciją!

Bet Guru Guru rankose buvo laiko mašina, tik bėda ta, kad jis nemokėjo ja naudotis. Kitoje degtukų dėžutės pusėje buvo vos įžiūrima klaviatūra. Guru Guru mokėjo, mokėjo, tik pamiršo, todėl nervingai spaudė tik ne tuos klavišus visąlaik..

kodas kodas kodas

laikas laikas laikas

mokslas mokslas mokslas

ir dar kažkas

kažkur kažkiek kažko

Guru Guru iš nevilties dar kartą atidarė degtukų dėžutės stalčiuką. Viduryje gulėjo trys paršiukai: Nif Nifas, Nuf Nufas ir Naf Nafas. Atrodo tokie buvo jų vardai? Guru Guru skubiai uždarė stalčiuką ir pasakė: 

- Žemė geriau negu visos knygos moko mus. Todėl, kad ji mums priešinasi. (Antoine de Saint-Exupéry, Terre des hommes, 1938.)

Vilnius, 2015 m.