Teisingas gyvenimas

Dravenis galėjo atsakyti, nes jo nebuvo šalia. Guru Guru kalbėjo su savimi. Pats užduodi klausimą, pats ir atsakai. Tai teisingausia diskusija, tiesus tiesos kelias.

gamta paprasta

paprastesnė
už poemą
už dainą
ir tai žino
lakštingala
ir varna

bet mes
ateisime ten
ten kur nėra gamtos

plastmasiniai paukščiai

retkarčiais nugieda

gmo užauga

iki penkto aukšto

o kalėdinės eglutės

visos iš nuliukų vienetukų 

holograma

nė gramo realybės
jokios savasties
substancijos

pažinojau gyvą hologramą

judėjo šoko ir dainavo

paskui be garso išgaravo

sakyki man ar buvo ji tikra

pasakyk man

ar tu esi tikras
tada aš pasakysiu
ar holograma buvo tikra
 

aš netikras

ir ne tigras

ne dirbtinis

bet sukurtas

Guru Guru neabejojo - pradžia gera, o pabaiga (ne)turėtų būti tokia:

ne dirbtinis
bet ir nesukurtas

Absurdistano radijas kalbėjo, ir nelaukė jokių skambučių, nereikalinga jokia nuomonė, jokia apklausa, ir taip jau viskas aišku...

- Guru Guru, visi (o gal ir ne?) nori gyventi teisingai. Ir kodėl? Sakoma, kad tik klaidos „ištaiso“ gyvenimo kreivę, kad visi skriestuvai meluoja, o liniuotės brėžia kreivas linijas. Ar tu nori gyventi teisingai? Ar tu gyveni teisingai?

Guru Guru nepasidavė Absurdistano propagandai:

Sukurtas. Sukurtas. Sukurtas... Aš esu sukurtas! 

Nurimęs, Guru Guru mąstė giliau:

karvė mūkia

einu

pamelšiu

Absurdistano radijas kvatojo:

jei tu nori

būk sukurtas

nori teisingo veiksmo
skubi pas šventą karvę

atsigręžk atgal
ir ką tu pamatysi

Štai ką pasakė Dravenis Absurdistano radijo reporteriui:

Kai atsigręžiama atgal, kas pastebima? Aš vairuodamas automobilį noriu žiūrėti atgal, bet negaliu... Tai mane liūdina... Man liepiama žiūrėti į priekį... Mane valdo gyvybė, mane valdo keleiviai, mane valdo trasa, mane valdo, valdo, valdo... Ir kai aš nepaklusiu – bus avarija. Kentės visi. Vadinasi, gyvenime yra taisyklės, kurioms mes turime paklusti. Kas kuria taisykles?

Guru Guru išjungė Absurdistano radiją.

esu

kaip galiu nebūt

karvė nešventa

ji mūkia

todėl einu

pamelšiu

mūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūūū

taisyklės

mūūūūūūūūūūūūūūūūūū ū ū ū ū ū

Į kambarį atėjo katinas. Jis protingas, jo negalima išvaryti. Katinas prabilo:

- Ar tu nori absoliučios veikimo laisvės? Ar tu nori atsakyti už savo poelgius? O gal tu nori, kad atsakomybės naštą temptų kokia nors institucija?

nulis laipsnių kelvino

karvė tempia plūgą

kurgi dingo jautis

jis išmoko hieroglifiką

ir rašo savo nuotykius

štai raštijos pradžia

ir feminizmo pabaiga

au miau

- Guru Guru, man regis tu stebi, kaip verda vanduo, kaip skleidžiasi žali lapai, kaip traukia arbata. Bet tu nenori stebėti savęs, tirti savo protą. Tu renki informaciją. Ir pasakyk man, kokia informacija yra vertinga? Kokia informacija yra tau vertinga?

Guru Guru atsakė katinui, nes nė kiek nenustebo:

vanduo verda

su lapais

bet tai ne vanduo

tai babelio arbata

verda

kaitra

vertinga informacija

ar ne

nežinodamas

neužvirtum vandens

su lapais

- Babelio arbata? kas tai? – paklausė katinas.

rytoj jau liepa

tai liepų arbata su berželiu

biržely dar

nesupranti nejau

kad mes arbatos įkaitai

vaistažolės 

mes

Katinas pavirto katinu, todėl kalbėjo protingai:

žmonės savo buvimu
gydo visas galaktikos ligas
paukščių takas
kalba paukščių kalba

ar to pakanka
ar to maža
aš tik pamačiau
kad lauke tamsu
ir kažkas įjungė žvaigždes

dangus pavirto žvaigždėlapiu
žmogus pavirto erdvėlaiviu
ir mintys nuskrido aukštyn
kol pasiekė supratimą
kas tu esi
ir kam tu esi

Guru Guru panoro atsakyti:

pienas arbatoje

pienas kavoje

žengia pėda

kopoje keistoje

smėlis ženklas

keistas kreivas

einame visi į (ne)pražūtį

arbatos gertų

Vilnius, 2015 m.