Pradžia / Be problemų
 

Mokantis plaukti. Šimtas neužbaigtų interliudijų. 9 Interliudija. Kaip Guru Guru (ne)buvo aukštai pakylėtu profesoriumi

Guru Guru atsargiai, pavyzdingai, profesoriškai vairavo savo naujutėlaitį BMW. Lygis. Jėga. Prestižas. Staiga Guru Guru Mylimoji pamatė šalia konteinerio stovintį valkatą.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2015 m. Kovo 24 d., 14:09
Skaityta: 49 k.
Taip kartais atrodo Guru Guru. Fb nuotr.
Taip kartais atrodo Guru Guru. Fb nuotr.

– Sustok, tai Dravenis!

Agresyviai sucypė stabdžiai, Dravenis abejingai atsigręžė. Iš automobilio išlipo Guru Guru.

Mylimajai liepė likti automobilyje – negalima damai rodytis valkatų rajone.

– Ir kokią muziką klauso aukštakilmis vitingas? – pašaipiai paklausė Guru Guru.

Dravenis piktai nuo savo ausų nuplėšė ausines

– Profesoriau, jaučiu, kad tiri mano muzikinį skonį... „Valkatų muzikinio skonio degradacija“ – tema naujam referatui? Guru Guru, aš slepiu savo muzikines studijas, bet tau pasakysiu, ką dabar klausau: John McLaughlin, „Molom – A legend of Mongolia“ (1995, įrašytas 1992–1994 m.).

– Atleisk, Draveni, – atlyžo Guru Guru, – Klausiu, nes tu mano draugas. McLaughlin, ypač jo „Industrial Zen“, labai gerai... Beje, ar tau patinka seno roko grupė „America“?

Dravenis išblyško, paskui pamėlo ir begalinės užuojautos žvilgsniu nužvelgė naujutėlaitį belgišką Guru Guru kostiumą.

– Profesoriau, būk hermetiškas, neprieinamas, nepasiekiamas, neperprantamas... Slėpki savo vidinį pasaulį... Niekada niekam nesakyk, ką skaitai, ką klausai, kuo domiesi, atrodyk paprastas, primityvus žmogus...

– O kam visa tai? Aš nebijau gyventi, – pasipiktino Guru Guru.

– Pasišalink iš fb, pasitrauki iš virtualios erdvės... – tęsė Dravenis. – Tai ne baimė, tai tikroji drąsa... Viešumas – tai pančiai, spąstai, grandinės trukdančios dvasiškai augti... Profesoriau, nejaugi apie tai tu nieko nežinai? Pamiršai, ką apie tai šnekėjo didieji mistikai...

– Didieji mistikai? Kurie? Jie šnekėjo apie ką? – egzaminavo profesorius.

– Aš ne studentas, todėl neprivalau atsakinėti į Tavo klausimus, – pasipiktino Dravenis.

Guru Guru nejuokais supyko. Kaip jį (profesorių?!) išdrįso mokyti valkata?

– Pats sakei, visata – tai holograma. Vadinasi, erdvė virtuali visur. Buda praspyrė asketus ir paliko jų gretas. Tu juk budistas?

Dravenis susigūžė. Tik dabar profesorius pastebėjo, koks jis sulysęs – turbūt kelias dienas nieko nevalgė...

– Guru Guru, aš tik pasakiau truputį savo minčių... Kaltas.... Nereikėjo man to sakyti...

– Argi budizme yra kaltės jausmas? – tardė profesorius.

– Guru Guru, tu įsižeidei... Aš norėjau perduoti savo neįkainuojamą patirtį... Paaiškinti, kaip gera atsižadėti pasaulio... Bet tu dar jaunas tokiam žingsniui... Padariau nedovanotiną klaidą ir Tave įskaudinau. Pažadu, daugiau neįkalbinėsiu tapti atsiskyrėliu, palikti pasaulį ir pasinerti į sunkias dvasines praktikas...

– Buvau atsižadėjęs pasaulio, bet sutikau Mylimąją, ir man to atsižadėjimo nereikia. Man reikia Šeimos. Užjaučiu tave... Norėčiau kaip nors padėt, – atlyžo Guru Guru.

– Na, štai tau teko pabūti mano vidinio spektaklio žiūrovu – dabar supranti kas įvyko ir kas vyksta? – nusijuokė Dravenis.

– Meistre, aš gyvenu tarp Juodosios Šviesos ir Mylimosios... – šypsojosi Guru Guru.

 

Nušvitęs priemiestis, sidabrinis konteineris, švarus laikas (laisvas nuo praeities, dabarties ir ateities)

Komentarai
  • Aurelija Grikšaitė
    2015 m. Kovo 25 d., 18:13
    nesupratau :(