Paslaptingas A. Lomadzės akmenų menas

Papasakok apie save Lietuvos skaitytojams. Kodėl tapai dailininku?

Aš gimiau viename gražiausių Gruzijos regionų, Gurijoje, Ozurgeti mieste.Tiesą sakant, niekuomet negalvojau būti dailininku…mano jaunystės laikotarpis prasidėjo kartu su Abchazijos karu.Tuo metu visi ėjo į karą. Šalyje tvyrojo didžiulis chaosas, šimtai žmonių buvo nušauti, kiti mirė nuo sužeidimų…

Reikėjo gyventi viso šito fone.Vieną dieną,  pats nežinau kodėl, paėmiau akmemį ir pradėjau raižyti išganytojo figūrą. Nežinau, kiek geras gavosi mano pirmasis darbas, tačiau niekas nenorėjo tikėti, kad tai pirmas  darbas mano gyvenime. Vėliau jis buvo įvertintas, kaip aukšto meninio lygio kūrinys.

Vėliau pradėjau tapyti. Pirmas mano tapybos darbas buvo Šota Rustaveli portretas, vėliau tapiau Davidą Agmašenebelį ir karalienę Tamarą. Tapiau įžymius žmones iš praeities…kartą atvykau  į Tbilisį. Bevaikštinėdamas po miestą pamačiau žmogų, apsirengusį tautiniu kostiumu, kuris kažkodėl labai patraukė mano dėmesį.Tuo metu nežinojau kas jis toks.Tiesiog priėjau prie jo ir pradėjom kalbėtis.Aš papasakojau apie savo pomėgį, jis susidomėjo ir pasiūlė susitikti kitą dieną. Kai kitą dieną sutikau šį žmogų, pasirodė, kad tai buvo Š.Rustavelio teatro instituto prorektorius, profesorius Gogi Dolidzė. Po to susitikimogerbiamo Gogi Dolidzės iniciatyva, Tbilisio I. Chavchavadzės vardo nacionalinėje viešojoje bibliotekoje buvo surengta mano pirmoji personalinė paroda.Toliau iš karto sekė kita paroda Zugdidi mieste.Per šias parodas  buvau pristatytas visuomenei kaip dailininkas.

Aleko Lomadzė

Tu esi man sakęs ,kad nesi dailininkas, tiesiog žmonės tave taip vadina. Kai taip kalbi, tarsi jaučiu Niko Pirosmani dvasią tavyje. Kažkas sieja tave ir šį menininką. Papasakok, kodėl jis tapo legenda Gruzijoje?

Tiesą sakant, man labiau patinka Niko gyvenimas, negu jo paveikslai. Savo gyvenimu jis rodė kiekvienam, kad būtent žmogiškumas yra svarbiausia,visa kita tėra menkniekiai. Jis nusipelnė didžiulės meilės dėl savo tikrumo, kuklumo ir paprastumo. Visos šios vertybės yra tai, dėl ko jis tapo Gruzijos pasididžiavimu.

Tapybos technika, kurią tu sukūrei, labai ypatinga. Pajausti ryšį su akmeniu ir padaryti taip, kad jis su tavimi pradėtų kalbėti, tai ne kiekvienam. Tu gyveni nuostabioje šalyje, apsuptoje kalnų. Žmonės, jaučiantys artumą kalnams, turi ypatingą gyvenimo filosofiją. Juk kalnai moko to,  ką gali suvokti tik prisilietus prie jų dvasios. Kai tu dirbi su akmenimis, kalnų nuolaužomis, kai kuri naują spalvą ir jauti, kad ta jėga smelkiasi į tave per pirštų galiukus, kas vyksta tavo galvoje tokiais momentais?

Spalvų kūrimas iš akmenų labai ilgas ir kruopštumo reikalaujantis darbas. Praeina daug laiko, kol susmulkinta uoliena įgauna reikiamą kosistenciją. Sukurti dažai yra visiškai natūralūs ir neturintys jokių cheminių priedų. Lygiau taip, kaip neįmanoma nutapyti to paties darbo du kartus, taip pat yra ir su akmeniu...Labai sunku rasti du akmenis, kurių spalva būtų tokia pat. Vos išgaunu naują spalvą, mano galvoje pradeda  suktis mintys apie naują paveikslą, man visada norisi atrasti kažką naujo. Ir dar, labai mėgstu dovanoti savo darbus tiems, kurie supranta jų vertę, man tai teikia didžiulį džiaugsmą.

Mano darbų temos dvejopos.Tai ikonografija ir gimtosios žemės vaizdai bei žmonės. Labai mėgstu tapyti apleistus namus, sugriuvusias sienas, jos, tarsi mūsų gyvenimo metaforos. Akmenų pigmentai tokiems darbams suteikia  gyvybės.

(C) Aleko Lomadze

Kas tavo gyvenime yra visų svarbiausia?

Dėkoju už šį klausimą.Svarbiausias žmogus mano gyvenime yra mano motina.

Ikonografija tavo kūryboje užima labai svarbią nišą. Papasakok apie tai plačiau.

Su visos Gruzijos katalikų patrijarcho Iljos II palaiminimu aš esu ikonografas. Mano kurtos ikonos yra saugomos Gruzijos patrijarchate, taip pat ir daugelyje įvairių regionų vienuolynuose, Sameba katedroje, įvairiose kitose Gruzijos bažnyčiose taip pat ir Austrijoje. Kai kurie  mano darbai saugomi nacionalinėje bibliotekoje, muziejuose Graikijoje ir Turkijoje, taip pat privačiose kolekcijose. Argi neverta vien dėl to tapyti? Kai įsivaizduoju žmones besimeldžiančius prie ikonų, kurias  tapiau, man tai sukelia didžiulį įspūdį ir suteikia didžiulę jėgą, nes žinau, kad tos ikonos išliks per amžius.

(C) Aleko Lomadze

Kokia dabartinė Gruzijos menininkų situacija?Kokios jų perspektyvos?

Situacija nėra labai džiuginanti.Valstybė nelabai skuba suteikti menininkams pagalbos. Taip pat ir valstybinės galerijos.Privačių galerijų nėra daug ir jos rūpinasi tik labai nedidele grupele manininkų. Realizuotis menininkams Gruzijoje  niekada nebuvo lengva, tai rodo ir Niko Pirosmanio pavyzdys. Jis buvo pripažintas tiik po mirties.

Aš tapau dėl to, kad negaliu netapyti, taip pat tikiu, kad tikras menas anksčiau ar vėliau ras savo kelius ir bus pripažintas.

(C) Aleko Lomadze. Pirosmani

Ar turi kažkokią  ypatingą svajonę, kurią norėtum įgyvendinti?

Norėčiau pastatyti senelių priglaudą , kuri būtų ypatinga, nuostbi ir patogi vieta gyventi tiems žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi artimųjų.

Sukviesčiau įvairių šalių menininkus, kad kiekviena šių namų kertė būtų sukurta tarsi skirtingos šalies, jos kultūros atspindys, kad tie seni žmonės, kurie neturėjo galimybės keliauti, mintimis  ir siela galėtų prisiliesti prie meno kūrinių, kurie sužadintų jų svajones ir gerus jausmus.

Ačiū už nuoširdų pokalbį. Lauksime šią vasarą tavo darbų, atkeliausiančių į Lietuvą.

(C) Aleko Lomadze