Yasmina Khadra: „Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją“

2004 metais žurnalas „Newsweek“ pavadino jį „vienų tų nedaugelio rašytojų, kurie prasmingai aprašė baisumus Alžyre“. O jame pilietinio karo metu žuvo apie 200 tūkstančių žmonių... Šio karo metu M. Moulessehoulas kovojo prieš teroristus, per 36 metus tarnybos užsitarnavo majoro laipsnį. Pasak leidyklos „Žara“, jo „knygos išverstos ir išleistos 41-oje pasaulio šalyje, pelniusios daugybę premijų ir apdovanojimų, puikiai vertinamos ir skaitytojų, ir literatūros kritikų. 2003 m.  Nobelio literatūros premijos laureatas J. M. Coetzee Yasmina Khadra laiko vienu didžiausių šių dienų rašytojų. Romanas „Kerštas“ 2006 m. pelnė „Prix des Libraires“ ir „Tropiques“ premijas, „Kabulo kregždės“ – JAV pripažintos geriausiu metų romanu. „Ką nakčiai skolinga diena“ literatūrinio žurnalo „Lire“ buvo išrinkta geriausia 2008 m. knyga ir pelnė literatūrines premijas Prancūzijoje, Kanadoje ir Vokietijoje. Rašytojas yra Garbės legiono riteris bei Meno ir literatūros ordino kavalierius. Yasmina Khadra literatūrai būdingas humanizmas, jo kuriamų herojų veiksmo vieta ten, kur vyksta karas, nesantaikos ir konfliktų draskomose šalyse. Rašytojas su jam būdingu nešališkumu, pasitelkdamas veikėjų likimus, nagrinėja taikos, atleidimo ir  susitaikymo klausimus“.

Lietuviškai iki šiol buvo galima skaityti tris Yasmina Khadra slapyvardžiu pasirašytus romanus – „Kabulo kregždės“ (2010), „Bagdado sirenos“ (2011) ir „Kerštas“ (2011). Ką tik pasirodė ir knygų mugėje bus pristatyta ketvirtoji rašytojo knyga lietuvių kalba – „Nakčiai skolinga diena“ (2012). Visas jas iš prancūzų kalbos vertė ir išleido sostinėje įsikūrusi ne visiems gerai žinoma, bet puikias knygas leidžianti leidykla „Žara“. Plačiau apie autorių ir jo kūrybą – svetainėje www.yasmina-khadra.com.

Knygų mugėje Vilniuje rašytojas lankysis vasario 25 d., 18 val. „LitExpo“ parodų centro 5.2 salėje. Susitikimą ves politologas, Islamo tyrinėtojas prof. Egdūnas Račius. Yasmina Khadra vizitą Lietuvoje organizuoja leidykla „Žara“ (http://www.zara.lt/content/lietuvoje-ketina-lankytis-prancuzu-rasytojas-yasmina-khadra) ir Prancūzų institutas Lietuvoje (www.institutfrancais-lituanie.com/spip.php?rubrique2).

Yasmina Khadra sutiko atsakyti į klausimus.

Ar pirmąsyk lankotės Lietuvoje? Ką žinote apie mūsų šalį, jos kultūrą, literatūrą?

Taip, aš pirmą kartą lankausi Lietuvoje. Gaila, bet neturėsiu laiko apžiūrėti Vilniaus. Atskrisiu į jūsų šalį vidurnaktį, pabūsiu tik tris dienas, o per tokį šaltį man, gimusiam Sacharoje, kur temperatūra kartais siekia daugiau nei 50 laipsnių, to neužtenka, kad susidaryčiau bent menkiausią supratimą. Tačiau šioje pasaulio dalyje, konkrečiau - Maskvoje, aš gyvenau metus. Skaičiau daug autorių vertimų. Nežinau, ar tarp jų buvo ir jūsiškių.

Lietuviškai turime jau keturis Jūsų romanus, ir jie tikrai puikūs. Man, kaip skaitytojui, sunku pasakyti, kuris jų geriausias. Ar Jūs galėtumėte išskirti „geriausią“ savo parašytą romaną?

Tai subtilus klausimas. Tolygu būtų paklausti tėvo, kurį iš vaikų jis myli labiausiai. Visas knygas parašiau su tokiu pat užsidegimu, tokia pat atsakomybe ir tokiu pat nuoširdumu, ir tik dėl jose nagrinėjamų temų vienos skaitomos labiau negu kitos. Mane guodžia štai kas: kiekvienas mano romanas turi savo publiką. Vieniems labiau patinka „Kerštas“, kitiems - „Kabulo kregždės“, tretiems - „Ką nakčiai skolinga diena“ ir t.t. Autoriui tikra laimė jausti, kad sudomino įvairių kategorijų žmones (daug milijonų pasaulyje), ir kad yra vertinamas Azijoje ir Afrikoje, Europoje ir Amerikoje. Mano skaitytojai padeda man gyventi. Be jų būčiau niekas.

Papasakokite apie savo naująjį romaną, pasirodantį lietuvių kalba. Girdėjau, kad tai nelinksma istorija...

Ne, mano naujasis romanas neliūdnas. Jis suteikia drąsos gyventi toliau ir neprarasti vilties. Didžiausia auka ne mirti dėl Reikalo, o gyventi toliau nepaisant nieko. Gyvenimas – vienintelis teisėtas, neatimamas, mums priklausantis turtas. Mano romanai nagrinėja mūsų epochą ir mėgina pavaizduoti žmones, priklausančius nuo savo epochos. Man pasisekė, nes esu dvigubos kultūros – Vakarų ir Rytų, ir tai man leidžia nušviesti žmonių mentalitetą ir parodyti jiems jų turtus. Į mūsų skirtumus reikėtų žiūrėti ne kaip į skirtumus, o kaip į teigiamą įvairovę.

Ar Jūsų romanai – žinia žmonijai? Jei taip, kokia ji?

Žinios nėra, yra tik raginimas išlaikyti intelektualinį budrumą. Aš stengiuosi padėti žmonėms atsikratyti jų „mažų“, siauro mąstymo įsitikinimų ir įrodyti, kad įsitikinimai, plačiau ar siauriau žvelgiant, nebūtinai yra tiesa. Aš juos kviečiu keliauti, atrasti kitus pasaulius, kitokias mąstysenas, kad geriau suprastų savo epochą. Auksinė žuvelė saugi savo akvariume, bet ką ji žino apie vandenyną?

Patyrėte, kas yra karas ir, neabejoju, sutiksite, kad nėra nieko baisiau už jį?

Tai tiesa. Nėra didesnės kvailystės už karą, nėra žiauresnio melo už ginklų ir bombų simfoniją. Karas – tai sveiko proto praradimas. Kai Žmogus jo atsižadės, jis bus pasiekęs brandą. Aš visada sakiau, kad karas – tai siaubas, teisinamas tautų mokymo dingstimi. Tačiau karas tebevyksta, jis mūsų nieko neišmokė.

Kas Jums kaip rašytojui padarė didžiausią įtaką?

Mane išugdė rašytojai. Esu savo perskaitytų knygų sintezė. Vienodai mėgstu Gogolį ir Steinbecką, Tahą Hosseiną ir Moufdį Zakariją, Frantzą Fanoną ir Nietzsche. Skaitau visus rašytojus, neišskirdamas šalies ir spalvos. Ir mėgstu visokią muziką. Aš eklektikas, ištroškęs atradimų. Dievinu nuostabą, sukeltą žmonių talento. Kasdien pasižiūriu po filmą ir esu labai emocionalus. Šiemet žiūrovai išvys du filmus, pastatytus pagal mano romanus („Ką nakčiai skolinga diena“ ir „Kerštas“). 2007 m. buvo ekranizuotas dar vienas romanas, „Morituri“. Pagal „Kabulo kregždes“ greit bus sukurtas animacinis filmas. Pagal mano romaną „Pusseserė K“ prancūziškosios Šveicarijos dalies kompozitorius Michelis Runtzas kuria operą. Mano romanai statomi Prancūzijos, Brazilijos, Belgijos, Turkijos, Danijos, Alžyro ir Afrikos teatruose. Argi tai ne priežastis svajoti ir mylėti visą pasaulį?

Ką manote apie vadinamąjį Arabų Pavasarį? Ar jis ką nors pakeis?

Diktatūrų žlugimas – puikus dalykas. Alžyras – pirmoji arabų šalis, sukilusi prieš režimą (1988 m. spalį). Bet sukilimas nebūtinai yra revoliucija. Reformoms vykdyti mums trūksta charizmatiškų, išsilavinusių lyderių. Turiu vilčių dėl Tuniso, šiek tiek mažiau dėl Egipto, bet tai, kas vyksta Libijoje, man kelia nerimą. Kadhafio mirtis panardins regioną į košmarą. Iš Kadhafio armijos atimtais ginklais jau ginkluojami Malio, Nigerio ir Mauritanijos sukilėliai. NATO karas prieš Libiją – šiurkštus veiksmas.

Jūs mėgstamas posakis.

„Nieko nėra svarbiau už mano gyvybę, o mano gyvybė ne svarbesnė už kitų gyvybes“. Šis posakis - mano. Aš jį parašiau „Keršte“.

Ką mėgstate veikti laisvalaikiu?

Mano laisvalaikis – tai skaitymas, rašymas, kinas, muzika ir viskas, kas padeda tikėti žmonių talentu.

Religija?
 
Kažkur esu parašęs taip: „Kad gyventum pilnakraujį gyvenimą, reikia iš kiekvienos religijos mylėti po vieną šventąjį ir iš kiekvieno folkloro mėgti po vieną dainą“.

Ateities planai?

Gyvenu šia diena. Neturiu planų, tik svajonių. Ačiū. Nuoširdžiai jūsų, Yasmina Khadra.