Pradžia / Radikaliai
 

Knygų mugėje bus kalbama ir apie Pacuko nuotykius Operoje

Vasario pabaigoje Vilniuje vyksianti svarbiausia knygų mugė Baltijos šalyse netrukus pristatys dar platesnę kultūrinę programą, kurioje vėl žada daug įspūdingų, ilgai lauktų susitikimų su šiuolaikiniais užsienio ir lietuvių kūrėjais. Su skaitytojais bendraus keliasdešimt užsienio rašytojų, trumpam į Lietuvą sugrįš svetur kuriantys autoriai. Leidėjai kvies į naujausių knygų premjeras ir jų aptarimus.

Radikaliai.lt
2015 m. Sausio 28 d., 09:43
Skaityta: 159 k.
Knygų mugėje bus kalbama ir apie Pacuko nuotykius Operoje

Susitikti kvies užsienio svečiai

Vilniaus knygų mugėje kviestiniai svečiai suburs įvairių literatūros žanrų mėgėjus. Kriminalinių romanų gerbėjus vilios laukiamas susitikimas su Suomijos šiuolaikinių detektyvų autore Salla Simukka. Pirmoji rašytojos trilogijos knyga „Raudona kaip kraujas“ sulaukė stulbinančios sėkmės ir vos per kelias savaites tapo tarptautiniu hitu. Šiuo metu teises į šią knygą yra įsigijusios net 42 pasaulio šalys. Tokia romano sėkmė prilyginama Stiego Larssono bestseleriui „Mergina su drakono tatuiruote“. Autorė ne tik susitiks su romanus pamėgusiais Lietuvos skaitytojais, bet ir diskutuos tarptautinėje diskusijoje „Detektyvinė istorija kaip šiuolaikinė pasaka“.

Mugėje su gerbėjais susitiks romanų „Laiškų knygą“ ir „Veneros plaukas“ autorius Michailas Šiškinas. Vieno reikšmingiausių šiandieninių rusų romanisto rašymo stilius, iki smulkmenų išgryninti pasakojimai, psichologizmas neretai lyginamas su Ivano Bunino, Vladimiro Nabokovo. Autoriaus kūryba įvertinta aukščiausiu Rusijos literatūros apdovanojimu: romanas „Laiškų knyga“ pelnė nacionalinę Rusijos literatūros premiją „Didžioji knyga“.

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvyksiantis rašytojas ir publicistas Gregory’s Feiferis kvies į susitikimą ir knygos „Rusai. Žmonės už valdžios fasado“ pristatymą. Buvęs „National Public Radio“ korespondentas beveik dešimtmetį rengė reportažus iš Rusijos, o šiandien jo tekstai publikuojami įtakinguose Jungtinių Valstijų laikraščiuose, tokiuose kaip „The Washington Post“. Pristatomoje knygoje autorius atskleidžia įspūdingą kraštutinumų saistomą šalies portretą, kurį suvokti ypač svarbu šiandien, kai Rusija dominuoja pirmuose žiniasklaidos puslapiuose ir yra neišsenkama pokalbių tema visame pasaulyje. Autorius taip pat diskutuos tarptautinėje diskusijoje „Prieštaros ir dramatiška Rytų Europos regiono ateitis“.

Lankytojai turės progą susipažinti su viena žymiausių austrų rašytojų Susanna Kubelka, populiarių Europoje ir Lietuvoje knygų „Šiandien madam pareis vėliau“, „Ofelija mokosi plaukti“, „Sudie, Viena – bonjour, Paryžiau!“ ir kt. autore.

Per daugelį metų Vilniaus knygų mugė tapo vieta kur kartą metuose su skaitytojais susitinka ir į Lietuvą grįžta užsienyje gyvenantys ir kuriantys autoriai. Vasario pabaigoje skaitytojų šventėje lankysis Kristina Sabaliauskaitė, Antanas Šileika, Tomas Venclova, Janina Survilaitė, Dalia Staponkutė, Valdas Papievis, Algis Mickūnas, Vaidas Šeferis, Dalia Smagurauskaitė, Agnė Žagrakalytė ir kiti.

Kvies į naujų knygų pristatymus

Kaip ir kasmet mugėje leidyklos rengia gausybę nekantriai laukiamų specialių lietuviškų knygų premjerų. Viena svarbiausių ir laukiamiausių iš jų laikoma Andriaus Tapino lietuviško bestselerio „Vilko valanda“ tęsinio, knygos „Maro diena“ pristatymas.

Skaitytojų dėmesio lauks ir Dalios Staponkutės esė romano „Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“ pristatymas. Autorė tęsia knygoje „Lietumi prieš saulę“ pradėtą asmeninės gyvenimo kelionės temą. Gvildenamos šiuolaikinio žmogaus, gyvenančio, dirbančio ir kuriančio tarp kelių kultūrų ir šalių, problemos, jo pasirinkimų, kelioninio ir kūrybinio gyvenimo temos. 

Skirtingų kultūrų temą pratęs Antano Šileikos knygos „Pirkiniai išsimokėtinai“ pristatymas. Rinkinį sudaro trylika apsakymų, kuriuose su santūriu humoru ir švelnia ironija vaizduojamas lietuvių emigrantų šeimos gyvenimas Kanadoje. Vaizdingi, buitinių detalių nestokojantys aprašymai, lydintys šeimos peripetijas, puikiai atskleidžia gyvenimo Kanadoje atmosferą šeštajame ir septintajame dešimtmečiais. Apsakymai susilaukė dėmesio Kanadoje ir pelnė keletą apdovanojimų už humoristinę raišką.

Provokacijomis garsėjantis rašytojas Herkus Kunčius Vilniaus knygų mugėje skaitytojams pristatys dvi knygas. Tikrais įvykiais paremtą romaną „Dervišas iš Kauno“, kuriame kalbama apie aštuntojo dešimtmečio pradžioje gyvenusius ideologus Abajų Borubajevą ir Mirzą Korudbajevą bei nuotaikingą pasaką-nepasaką „Kartą operoje“, pakviesiančią skaitytojus pasidairyti po muzikinio teatro užkulisius.

Kultūrologinės literatūros mėgėjų lauks kelios svarbios premjeros. Kas yra Lietuva ir jos politika? Kas yra mokslinis politikos pažinimas? Kodėl Lietuvos tautinė valstybė yra sunkiai įgyvendinimas uždavinys? Kuo skiriasi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir tautinė valstybė kaip politinio gyvenimo formos? Šiuos bei kitus klausimus kels Alvydas Jokubaitis ir Raimundas Lopata knygos „Lietuva kaip problema“ pristatyme.

„Istorijoje nepastebima kasdienybė pasirodė esanti stipresnė už „istorijos kūrėją“ – ideologiją“, – taip Tomas Vaiseta apibūdina mugėje pristatomą knygą „Nuobodulio visuomenė“. Nerija Putinaitė kalbės apie studiją „Trys lietuviškosios Europos“, kuri vadinama bene išsamiausiu visų laikų lietuviškosios tapatybės tyrimu europietiškame kontekste.

2014-ųjų pabaigoje į knygynų lentynas įsiveržė lietuviški komiksai. Iš arčiau susipažinti su lietuviams neįprastu žanru knygos „Klara“ pristatyme kvies Agnė Žagrakalytė. Autorė šį kūrinį vadina literatūriniu bande dessinée, komiksu. Knygoje Klaros istorija piešiama neįprastai: įvykiai čia veja vienas kitą, epizodai dėliojami tartum komiksų pasaulyje – iš pradžių piešiami neaiškūs, bet nerimą keliantys siužeto kontūrai, vėliau ima ryškėti veikėjų paveikslai, pasipila spalvos. Taip pat pirmąją pieštinio komikso knygą „10 litų“ pristatys dvi jaunos autorės Miglė Anušauskaitė ir Gerda Jord. Tai tikrais faktais paremta, bet autorių interpretuota originali lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno grafinė biografija. Piešiniuose atkuriamos istorinės lakūnų gyvenimo aplinkybės, vaizduojamas asmeninis gyvenimas, nuotykiai ir išgyvenimai. 

Šie renginiai – vos keletas premjerų, kurių mugės rengėjai žada gerokai daugiau. Šešioliktoji Vilniaus knygų mugė vyks 2015 m. vasario 19–22 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Bilietai į didžiausią knygų mugę Baltijos šalyse jau platinami „Bilietai.lt“ prekybos taškuose bei internetu.

Radikaliai.lt komentaras. Mūsų nedidelis, bet darnus ir muzikalus kolektyvas ypač laukia nežinia kiek knygų parašiusio, tačiau niekaip nesugebančio išsisemti Lietuvos (ir ne tik) literatūros fenomeno Herkaus Kunčiaus knygos KARTĄ OPEROJE: VIENO TEATRINIO ISTORIJA. LITERATŪRINĖ FANTAZIJA (VILNIUS: GELMĖS). „Kartą operoje“ ‒ tai žaisminga H. Kunčiaus (kurio knygų, kaip sakė Maestro Šarūnas Nakas, cituojant laisvu stiliumi, privalo būti kiekvieno save gerbiančio žmogaus namuose) literatūrinė fantazija apie operos pasaulį: ne tik apie ją kuriančius žmones ir jų užkulisius, bet ir kviečiantis pamąstyti, ką reiškia operos žanras šiandienos visuomenėje. Ir tai autorius atskleidžia, kurdamas komišką situaciją ‒ spektaklio „Paukščių takas“ fiasko. Kūrinyje veikia spalvingi, šaržuoti personažai ‒ ne tik žmonės, bet ir personifikuoti gyvūnai, kurių pagrindinis ‒ operos pastato gyventojas Pacukas. Jis tampa savotišku mediumu, reginčiu užkulisių situaciją ir perteikiančiu ją skaitytojams, bet ne kaip stebėtojas, o kaip aktyvus vyksmo dalyvis. Svarbiausia čia – ne pramoginė, o pažintinė istorijos funkcija: patraukliai papasakoti apie operą, nuo kurios šiandieninis jaunimas dažnai yra gerokai nutolęs. Tekstą papildo žaismingos dailininkės Mortos Griškevičiūtės iliustracijos.

***

Vos scenoje nusileidžia uždanga ir salę palieka paskutinis žiūrovas, operoje ima dėtis neįtikėtini dalykai. Čia užverda pavojų bei nuotykių kupinas gyvenimas, įvykiai veja vieni kitus, nes tai teatras – įstabiai paslaptinga vieta, kurioje kaskart įvyksta stebuklai.

Herkus Kunčius

***

…Aptilus žiūrovų šurmuliui ir užgesus salėje šviesoms, į orkestrinę įslinko susikaupęs dirigentas Modestas. Baikščiai linktelėjęs valdovams, pakėlė orkestrą. Dar nenutilus žiūrovų plojimams, davė ženklą vėl visiems susėsti.

Akimirką luktelėjęs, dirigentas iškėlė rankas. Sustingęs mirtinoje tyloje, pagaliau energingai mostelėjo batuta. <…>

 

Nejučia Pacukas įsispoksojo į reginį. Nebematydamas nieko aplinkui, grožėjosi fazanų vaidyba, įdėmiai klausėsi povų dueto. <…>

Iš dausų nusileidus išpudruotai perekšlei, užgniaužęs kvapą teatrinis laukė, kol ši prasižios. Primadona Violeta, gavusi iš dirigento ženklą, uždainavo laiku. Neklydinėdama ir pataikydama į tonaciją, vis drąsiau dainavo savo perekšlės ariją, džiugindama publiką bei Pacuką iki šiol nė neįtartais artistės gabumais. <…>

…Juk išties, galvojo teatrinis, spektakliui šį vakarą nieko netrūko: puikūs solistų balsai, darnus orkestras, talentinga vaidyba, išradinga režisūra, nepakartojamas scenovaizdis, paveiki muzika…

Komentarai