Raganavimas Lietuvoje. Latviai turi 32 kartus daugiau užkalbėjimų nei lietuviai (video)

Raganynas ir šluotos, juodoji magija ir saugumas

Dabar būti ragana yra populiaru ir gražu. Esama daug feisbuko grupių, raganavimu, parapsichologija, burtais ir pan. dalykais domėtis yra madinga. 

Nors feisbuke veikia ne vienas juodosios magijos klubas (pvz., https://www.facebook.com/pages/Juodoji-magija/564052496966319?fref=ts, https://www.facebook.com/groups/373192182725837/?fref=ts), Valstybės saugumo departamentas jo neuždraudžia, Lietuvos religijotyrininkų draugija juo nesidomi (bent oficialiai). 

Saugumo nesudomino kad ir toks skelbimas:

Susirūpinęs Lietuvos Respublikos gyventojų dvasine sveikata, radikaliai.lt 2015 01 01, 15:28, kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, pranešdamas apie juodosios magijos propaguotojus.

2015 01 02, 9:31, Valstybės saugumo departamentas atsakė: 

Laba diena,

Aprašomas raganavimo pradžiamokslis. "Raganos ir raganiai naudoja šluotą magijai ir ritualuose. Tame nėra nieko naujo. Dar iki europiečiams atrandant Ameriką, Meksikoje gyvavo raganiškos dievybės Tlazelteotl kultas, kur ji buvo vaizduojama nuoga bei sėdinti ant šluotos. Skeptras - vienas iš pagrindinių magijos įrankių. Jis naudojamas religiniuose ir maginiuose apeigose jau daugelį tūkstančių metų. Jis naudojamas nukreipti energiją, magiškų ženklų paišymui arba rato sudarymui, o kartais ir magiško gėrimo maišymui katile. Smilkalinė skirta deginti įvairius smilkalus. Tai gali būti sudėtinga ir labai įmantri lėkštutė ant sidabrinių grandinių arba tiesiog jūroje ar ežere rasta kriauklė. Bet koks indas, užpildytas druska arba smėliu, gali tarnauti kaip smilkalinė. Smilkalai ritualuose naudojami įvairiems tikslams, tai ir apvalymo, ir norų bei tikslų, ir iškvietimo simbolis. Katilas – puikus raganiškas įrankis. Katile vyksta magiški veiksmai. Katilas – tai įsčių simbolis, kuriuose atsiranda gyvybė. Taip ir katile vyksta virsmai, norai ir tikslai po truputį materializuojasi. Katilas taip pat simbolizuoja Vandens stichiją, reinkarnaciją, nemirtingumą ir įkvėpimą. Magiškas durklas arba atamas (keltų k. - athame) turi labai seną istoriją [keltų kalbos nėra, čia turbūt turėta galvoje airių gėlų kalba. - M. P.]. Amate jis naudojamas ne kaip peilis, o būtent tam, kad nukreipti energiją, kuri atsiranda ritualų metu. Jis retai naudojamas iškviečiant energijas ar dirbant su gamtos jėgomis - tam yra skeptras. Krištolo rutulys - tai gražus ir brangus daiktas, kuris gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų. Dauguma rutulių, parduodamų turguje, pagaminti iš stiklo ar plastiko. Tikrą krištolą išskiria aukšta kaina ir „nešvarumai“ jo viduje. Naudotojas ilgai žiūrėdavo į rutulį, kol galiausiai, pasiekęs transo būseną, pradėdavo matyti vaizdinius. Rutulys taip pat simbolizuoja jūros gelmes. Periodiškai jis yra pastatomas Mėnulio šviesoje, kad galėtų pasikrauti Mėnulio energija. Taurė - tai tas pats katilas, tik ant kojelės. Ji simbolizuoja moteriškąjį pradą ir priklauso Vandens stichijai. Joje gali būti vanduo ar ritualinis gėrimas, išgeriamas ritualo metu. Taurė turi būti pagaminta iš sidabro, vario, aukso, keramikos ar kitų medžiagų. Raganavimo kalendoriuje yra 13 pilnaties švenčių (Esbatų) ir 8 Šabašai. Keturi Šabašai susiję su mėnuliu, kiti – su saule."

V. Lobačiuvienės vadovaujamame Šiuolaikinio raganavimo centre už 100 litų per mėnesį dėstomi šie kursai: 1. Bioenergetikos pradmenys. 2. Biolauko pažeidimai (prakeiksmai, nužiūrėjimai ir t.t.). 3. Aiškiaregystė. 4. Stichijų ir daiktų energija. 5. Praktiniai darbai su žvake, nuotrauka, amuletais ir t.t. 6. Jogos pradmenys. 7. Meditacijos. 8. Liaudies medicinos pradmenys. 9. Reinkarnacija. 10. Minties galia. 11. Delnžinystė. 12. Wicca (beje, Wicca išpažintojai turi savo tinklalapį www.wicca.lt). 

Kaip matome, tai - tipiškas New Age judėjimas, kuriame bandomi suderinti visiškai skirtingų ezoterinių mokyklų mokymai.   Grožinėje kūryboje raganavimo fenomeną  savitai tyrinėjo Jurga Ivanauskaitė romane "Ragana ir lietus" (1993).  

Demonologija ir Lietuva

Apie raganavimą Lietuvoje ne verstinių mokslinių veikalų iki šiol negausu. Dar sovietiniais metais pasirodė istoriko Juozo Jurginio (1909-1994) studija "Raganų gaudymo šimtmetis" (1984), K. Jablonskio ir R. Jaso parengta knyga "Raganų teismai Lietuvoje" (1987). Chtoniškąjį lietuvių mitologijos pasaulį yra nagrinėjęs Norbertas Vėlius (1938-1996). Iš verstinių veikalų Lietuvoje žinomiausi šie: Jean Michel Sallmann'o "Raganos - šėtono sužadėtinės" (Vilnius: Baltos lankos, 1998), Dieter'io Breuers'o "Velnio vardu: šiek tiek kitokia raganaų ir jų persekiojimo istorija" (Vilnius: Versus aureus, 2009).  

Kolektyvinėje monografijoje "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai" teigiama: "Norint suvokti raganystės fenomeną Lietuvoje, pirmiausia reikia turėti omenyje, kad tai ne Lietuvos, ne Vakarų Europos ir ne krikščionybės sąlygotas reiškinys, o universalija, kurios etniškumas genetiniu požiūriu nėra svarbiausias ar lemiantis veiksnys. (...) Apie 1550 m. susiformuoja "užbaigta" krikščioniškosios Europos demonologinė sistema. Raganavimas kaip sudėtinis reiškinys įgauna penkias integralias, vienodai reikšmingas raiškos formas, kurias galima būtų išreikšti savotiška pentagrama: 1) kenkiamieji kerai, 2) sutartis su velniu, 3) sąjunga su velniu, 4) skraidymas, 5) velnio puotos (šabas). (...) Vos 15 teismo aktų iš 109 geriau dokumentuotų XVI-XVIII a. LDK kerėjimo ir raganavimo bylų liudija apie raganystės fenomeną Lietuvoje. Ankstyviausia žinia - apie 1563 m. Kauno miestietės tardymą, paskutinė - 1771 m. Raseinių dominikonų vienuolynui priklausančių valstiečių teismas. Absoliuti dauguma raganavimo bylų aptinkama Žemaitijoje. Nei Rytų Lietuva, nei gudiškosios LDK žemės nepaliko jokių raganavimo dokumentų. (...) Iš 363 visų kerėjimo ir raganavimo bylose apkaltintų asmenų 177 (49 proc.) patenka į raganų teismo akiratį, o tarp 75 nuteistų net 36 (48 proc.) pripažįstami kaip raganiai ir susilaukia bausmės. (...) Reformacijos tėvynėje Vokietijoje per du šimtmečius nužudyta apie penktadalį visų (100 000) raganų procesų aukų".

Lietuviški užkalbėjimai

Latviai turi 32 kartus daugiau užkalbėjimų nei lietuviai.

Humanitarinių mokslų daktarė Daiva Vaitkevičienė-Astramskaitė sudarė ir parengė įspūdingą 920 puslapių kompendiumą "Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės" (2008), kuriame skelbiama net 1716 užkalbėjimų formulių, užrašytų Lietuvoje 1559-2007 metais. Tai - didžiausia lietuvių gydomųjų užkalbėjimų publikacija, kurioje tekstai pateikiami pagal naują tipologinę sistemą, nurodomos tarptautinės jų analogijos; knyga patraukli ir užsieniečiams, nes yra dvikalbė. Liaudies magija - tam tikra tabu sritis - čia parodoma iš labai arti: su fotografijomis, autentiškais slaptosios gydymo praktikos kerais. Knyga sudaryta iš pratarmės, skyrių "Lietuvių užkalbėjimai", "Gydomieji užkalbėjimai" (12 tipų), užkalbėjimų tipų, ligų ir situacijų, pateikėjų, užrašytojų ir geografinių rodyklių, "Žodynėlio", sutrumpinimų. Šios knygos sumanymas gimė dar 1998 metais, kai profesorius Kazys Grigas iškėlė mintį parengti suomių mokslininko Viljo Johanneso Mansikkos 1929 metais išleisto leidinio vokiečių kalba "Lietuvių užkalbėjimai" naują leidimą. Nuspręsta neapsiriboti šios knygos perleidimu, imta rinkti užkalbėjimus iš įvairių šaltinių. Leidinyje - 383 lietuvių gydomųjų užkalbėjimų tipai (1447 variantai); kanoninių maldų rinkinys (83 variantai) bei užkalbėjimai lenkų ir rusų kalbomis (186 variantai). Pasak D. Vaitkevičienės, užkalbėjimai - "maginę paskirtį turinčios žodinės formulės, kuriomis siekiama paveikti fizinę ir psichinę realybę  - pagydyti ligą, sužadinti meilę, pagausinti derlių, prišaukti lietų ir t.t.". Jie dar vadinami atkalbėjimais, nukalbėjimais, žadėjimais, vardijimais, būrimais, maldelėmis, apeigų formulėmis, linkėjimais, keiksmais, piemenų verkavimais. Mokslininkės manymu, Lietuvoje nebėra gyvo magijos, užkalbėjimų tradicijos paveldo. Dėl šio teiginio drįstume pasiginčyti: Lietuvoje egzistuoja žmonių (kad ir nedaug), kurie praktikuoja "lietuvišką" magiją. Beje, latviai turi kur kas daugiau (54 262) užkalbėjimų, jie lenkia lietuviškuosius ir variantų  gausa, ir tipologine įvairove. Nėra iki galo įrodyta, jog egzistuoja ir bendra baltų užkalbėjimų tradicija - leidinyje nurodoma tik apie 30 lietuvių ir latvių užkalbėjimų tipologinių paralelių. Kur kas daugiau jų su slavais, ugro-finais. Daugiausia užkalbėjimų rasta Rytų Lietuvoje (daugiau kaip 600), nemažai jų ir Dzūkijoje (apie 280), Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje (po maždaug 120), kiek mažiau Žemaitijoje, Baltarusijoje (apie 60), nedaug Užnemunėje, Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srityje (po maždaug 30). Gausiausia lietuvių gydomųjų užkalbėjimų grupė - maginės formulės nuo gyvatės įkandimo: leidinyje skelbiama daugiau kaip 320 tokių tekstų. Antroje vietoje - rožės gydymo formulės (per 120 užkalbėjimų), toliau - tekstai, skirti kelioms ligoms gydyti (grižui, karpoms, dantų skausmui, kraujo tekėjimui). "Akmuo ba šaknų... Paukštis ba pieno... Kirmėlė ba kramslo...". Tai - maginis gyvatės nuodų paneigimas. "Irijon, Sirijon, Karbon" (p. 569) - nuo pasiutimo. "Kregždytė gražioji!" (p. 550) - "pamatęs gyvatę, sakyk; jai tas vardas patinka, ji tuomet nepyksta ir nekanda". "Neužmuš" (p. 570) - nuo griausmo.

"Fikus, Mikus, Arabikus" (p. 559) - užkalbėjimas nuo rožės. Beje, šis ir kiti panašūs užkalbėjimai plačiai žinomi visoje Europoje. "Formulė  "Abracadabra" pirmą sykį paminėta II a. gnostiko Serenijaus Samoniko lotyniškoje poemoje "De medicina praecepta". "Sator" formulė, arba magiškasis kvadratas, buvo gerai žinomas Romos imperijoje, yra užfiksuotas įvairiais rašmenimis - lotynų, graikų, hebrajų, koptų, skandinavų runomis, kirilica. Formulės kilmės ieškoma įvairiose religijose, pradedant nuo Egipto ir baigiant mitraizmu, judaizmu, krikščionybe".   Kaip matome, raganystės fenomenas, atėjęs iš senųjų tradicijų ir patyręs nemažai permainų, nesunkiai įsiliejo į New Age visatą. Apskritai lietuviai linkę tikėti raganomis ir burtininkais, tai atsispindi net Lietuvos politinėje istorijoje. Turime galvoje Lenos Lolišvili, 2003-iaisiais išgarsėjusios Lietuvoje kaip prezidento Rolando Pakso patarėjos dvasiniais klausimais, fenomeną. Apie šią moterį išleista knyga. Joje ji pristatoma kaip "paranormalių sugebėjimų turinti gruzinė". L. Lolišvili (mergautinė pavardė Tatuašvili, g. 1944 m. Didi Tonečio kaime Gardabanio rajone Pietų Gruzijoje) į Lietuvą atvyko 1990 m., metusi kirpėjos darbą Gruzijoje ir atradusi savyje paranormalius sugebėjimus. L. Lolišvili į Lietuvą atvyko "Žinijos" draugijos kvietimu. "Velniavos meistrai" ir hiperglobalizacija Tad ar galėtume teigti, jog „Žinijos“  draugija – pagrindinis „velniavos meistrų“ prieglobstis, jei turėtume galvoje, kad „velniavos meistrais“ New Age išpažinėjus pavadino italų rašytojas, mokslininkas Umberto Eco. Aiškiausiai šį teiginį pagrindė  religijotyrininkas G.Beresnevičius: „Žinijos” draugija sovietmečiu buvo šiokio tokio apšvietimo šaltinis; ten vykdavo bent jau meno ir mokslo švietimo paskaitos prakutusiai liaudžiai, inteligentams. Dabar niekas viešų paskaitų apie meno ar civilizacijos istoriją nebeskaito; beje, kiek man žinoma, nebeskaito niekur. Nei muziejuose, nei „Žinijoje”. Pastaroji tapo šarlatanų iš Rusijos užuobėga, paskaitininkų keliauninkų būrimosi ir reiškimosi vieta; dabar ten atsibeldžia ir kita publika, iš Vakarų, teikianti ezoterinio švietimo paslaugas. Koks tas švietimas? Meditacijos pamokos, reiki, gydymas rankomis, fengšui, karmos pamokėlės, kaip pačiam atsikapstyti savo praeitį, beje, praeityje vien princesės ir karvedžiai gyveno, paprastų tipažų daug mažiau; skaičių mokslas, būrimas iš gimimo datų, chiromantija ir panašiai. Visos tos viešos paskaitos duoda, suprantama, bendrus pagrindus, tačiau jos pačios tėra verbavimo seansai; per jas surenkami būreliai, kurie toliau dirba konkrečioje srityje, gilindamiesi į karmas ir telepatijas, ir į bala žino ką – jų, tų būrelių, šimtai, niekas, suprantama, jų nekontroliuoja ir nežino, kas ten vyksta”.  

New age judėjimai - tipiškas hiperglobalizacijos reiškinys. Sociologas Rolandas Robertsonas tvirtina, kad "globalūs kultūros srautai dažnai užpildo vietos kultūros nišas". Štai todėl turbūt ir "gauname" New Age judėjimų įvairovę kaip greitąjį maistą. Labiausiai Lietuvą veikia didžiausiose pasaulio šalyse - JAV, Rusijoje, Indijoje - įkurti NRJ.