Išskirtiniai interviu su legendiniais muzikantais. Nr. 30. „Berserker“ (video)

Grupės nariai:

Agnieška Volček – vokalas;

Ježy – būgnai;

Roman Semionov-Romeo – bosinė gitara;

Mažvydas Vrubliauskas – gitara;

Kšištof Jusel – gitara.

Nuorodos:

http://berserker.lt

https://www.youtube.com/user/BerserkerOfficial

https://www.facebook.com/BerserkerOfficial

https://twitter.com/berserkerlt

www.muzlab.lt

Albumo kūriniai:

Intro (00:00)

1. Dark Worlds Collide (01:45)

2. Warhell (07:58)

3. Madness Machine (14:19)

4. Day That Human Died (19:10)

5. The Wolf (23:58)

Prelude (31:52)

6. Viking Ship (33:20)

7.Mūšis Už Žemę (38:14)

Interviu (2014 12 17).

Kodėl pasivadinote „Berserker“? Patinka skandinavų mitologija?

Kšištofas. Savo kūryboje paliečiame įvairiausias temas – tiek asmeninius išgyvenimus, tiek globalines aktualijas, politiką, korupciją, ekologiją. Taip pat pasitelkiame ir Šiaurės tautų mitologiją. Norvegų mitologija sudomino mėgstamiausios Skandinavijos metalo grupės, unikalus „vikinginis“ skambesys, „nordiška“ atmosfera. Pasirinkome pavadinimą „Berserker“ kaip personažą, kuris simbolizuoją žmogaus drasą, stiprybę, kovą su gyvenimo iššūkiais ir su pačiu savimi.

Kada susipažinote su su muzika?

Kšištofas. Dar vaikysteje, kai man buvo aštuoneri, pasamonėje įstrigo roko muzika, tiksliau, elektrinių gitarų riaumojimas. Tuo metu dėl mainstreem‘inės, tuščios, beintelektės, muzikos alerginio poveikio nebuvau labai muzikalus, kol netyčia kartu su klasiokais Georgijumi ir Romu nesusidūriau su rimtais skambesiais. Kiekvienas iš mūsų klausėmės gan įvairių grupių, įvairiųstilių, bet radome „bendrą kalbą“, bendrus patinkančius stilius, patinkančias grupes, nuo tada ir pradėjom galvoti apie savo grupę.

Agnė. Su muzika draugauju nuo mažens, bet niekada nebuvau prisirišusi prie kažkokio vieno muzikinio stiliaus. Ir iki šiol negalėčiau savęs pavadinti „metaliste“. Į „Berserker“ atvedė noras dainuoti ir simpatija elektrinėms gitaroms. Na, o dainavimas šioje grupėje atitinkamai paskatino domėtis sunkiąja muzika, kurioje atradau dalį savęs.

Romas. Visada mėgau klausytis muzikos, bet niekados rimtai grojimu neužsiėmiau. Paskatino gitarą imti į rankas būsimos grupės nariai, teko mokytis, esu už tai jiems labai dėkingas.

Pirmosios grupės, kuriose teko groti/jas sukurti. Pirmi sukurti kūriniai.

Kšištofas. „Berserker“ yra pirma grupė, kuriai esu parašęs pirmus savo kūrybos kūrinius. Joje groju nuo pirmosios grupės dienos.

Agnė. Nuo mokyklos laikų karts nuo karto pasirodydavau atskiruose renginiuose, šventėse, ilgą laiką grupės neturėjau. 2011 metais prisijungiau prie roko grupės „Ekspress“, bet po gan trumpo laiko grupė išsibarstė. Tuo metu sukūriau kelias savo dainas. Nuo 2012 iki 2014 metų kartu su grupe „Antraktas“ koncertuodavau įvairiausiuose vakarėliuose, restoranuose ir pan. bei 2012–2013 m. dainavau grupėje „Stella Spei“. Prie „Berserker“ prisijungiau 2013-aisiais.

Romas. „Berserker“ yra pirma ir vienintelė grupė. Iš pradžių rašiau dainų tekstus, dabar jau keliems kūriniams parašiau ir instrumentalą. Kaip žmogui, nelabai mėgusiam poeziją ir neturinčiam nieko bendro su muzikos teorija, manau, kad tai yra šioks toks pasiekimas.

Kokiuose žymesniuose, įdomesniuose koncertuose, festivaliuose dalyvavote?

Kšištofas. Būvo nemažai gerų, nedidelių, kuklių, šiltų koncertų vietiniuose klubuose/baruose, labai maloniai susigrojo Alytuj – „Fenix“ bare, Kaune – „Undergroud“ bare, pastaruoju metu esu susižavėjęs publikos šiluma, kai grojom Vilniuje – „Šnekučio“ bare. Teko groti ir didesnėse scenuose, open air festivaliuose, čia norėčiau paminėti neužmirštamą, įspūdingą koncertą su suomiu grupe TURISAS 2014 m. balandžio 17 d. bei festivalį „Margos Pievos“ 2013 m.

Agnė. Buvo keli įspūdingi pasirodymai su Lietuvoje gerai žinomais artistais, kelis kartus turėjau galimybę padainuoti ir „Siemens arenoje“ keliems tūkstančiams žiūrovų, Kongresų rūmuose su maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamu orkestru. Teko koncertuoti uždaruose vakarėliuose tiek su gerai žinomais scenos vilkais, tiek su kelių valandų soline programa – dar labai nedaug sceninės patirties turinčiai merginai čia buvo labai nemaži iššūkiai. Prisijungus prie „Berserker“, jau taipogi teko nemažai koncertuoti ir čia geriausias jausmas yra tas, kad scenoje turi visą užnugarį, kurio labai trūksta, kai koncertuoji viena.

Romas. Kiekvienas pasirodymas yra įdomus, publika, garsas – viskas skiriasi, tad aš vertinu tą patirtį, nuotaiką, man tai yra svarbu ir įdomu.

(Radikaliai.lt norėtų dar pridurti, kad „Berserker“ yra groję ir festivaliuose „Lentpjūvės“, „New Vilnia“, 2013 m. laimėjo antrąją vietą „Broadway Star“ konkurse, grojo keliuose baikerių klubo „Vėjų laimės“ gimtadieniuose. Dalyvaujama įvairiuose labdaringuose renginiuose.)

Kokie dabartiniai darbai?

Kšištofas. Šiuo metu ruošiamės keliems koncertams žiemos sezonui, vienas bus labiau kalėdinis labdaros renginys ir ta proga ruošiame programai vieno kalėdinio kūrinio savąją interpretaciją, o koks tai kokrečiai kūrinys – tebūnie staigmena, kurią kviečiame išgirsti gruodžio 27 dieną 20:30 „Narauti“ klube Vilniuje. Kitas koncertas plaunuojamas sausio 10 d. Kaune, „Punto Jazz“ klube.

Agnė. Pastaruoju metu visa grupė jaučia didelį palaikymą iš mūsų kaimyninės šalies – Lenkijos. Lenkijoje pristatomame albume pasirodo ir mūsų naujausias, dar niekur negirdėtas kurinys, planuojami keli didesni pasirodymai Lenkijoje. Artimiausias mūsų pasirodymas gruodžio 27 d. Vilniuje, sausio 10 d. – Kaune. Metų pradžioje planuojame taipogi aplankyti Rygą. Na, o tolimesni mūsų keliai dar ir mums patiems nėra žinomi... Bet tikiuosi, kad jie nebus liūdni.

Romas. Svarbiausias dalykas dabar yra albumo leidyba, klipo užbaigimo darbai. Aišku, kuriame naujas dainas, gaiviname senas, ieškome galimybių groti Lietuvoje ir svetur.

Pagrindinės įtakos - nuo muzikos iki bet ko.

Kšištofas. Įkvepimo semiuosi iš visko, iš ko tik įmanoma, ar tai yra kažkokie geri, ar blogi, stiprūs išgyvenimai, ar tai kažkokios mintys, norai, svajonės, kartais tai gali būti net sapnai. Kalbant apie muziką, didžiausią įtaką padarė skandinaviškas skambesys, tokie projektai kaip suomių Nightwish, Ensiferum, Kalmah, Children Of Bodom, Insomnium, švedai Sabaton, Amon Amarth, In Flames. Taip pat neatmetu klasikos – Metallica, Scorpions, AC/DC.

Agnė. Gyvenimas ir jo staigmenos – didžiausi įkvpėjai. Žinau, kad jeigu labai nori ir stengies – tau anksčiau ar vėliau pavyks. Išbandžiau tai – tikrai veikia!

Romas. Įkvėpimas ateina ir išeina, svarbu pagauti tą akimirką ir įamžinti tai, ką jis atneša.

Mėgstamiausi/labiausiai vertinami Lietuvos/užsienio muzikantai/grupės.

Kšištofas. Didžiausią įspūdį paliko tokių užsienio atlikėjų darbai: Children of Bodom, Kalmah, Ensiferum, Moonsorrow, Equilibrium, Sabaton, Nightwish, Graveworm, Bullet for My Valentine, Neaera, Slayer, Soulfly. Iš Lietuvos atlikėjų/projektų visada turiu garbę paminėti šiuos: Mandragora, Karma Coat (deja, iširę), Life's Edge, Thundertale, Obtest, Ūkanose, Aistvara, Bon Jeans, Giedrių „Jumbo“ Balčiūną.

Agnė. Pastaruoju metu negaliu atsiklausyt šių balsų – Floor Jansen, Elin Larsson.

Romas. Užsienio – Nightwish, Green Carnation, Iron Maiden, visas klasikinis rokas ir ne itin modernus ar agresyvus metalas. Iš Lietuvos vertinu ir palaikau visas grupes ir atlikėjus, nepriklausomai nuo muzikos stilistikos – žmonės kuria, ir tai yra gerai. Labiausiai patinka Mandragora, Bon Jeans, Žalvarinis ir Justinos Kaminskaitės dainos.

Ką manote apie garso meną/eksperimentinę muziką/garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Kšištofas. Muzika, instrumentalas, dinamika, dainų žodžiai, garsai yra vienas iš autoriaus minčių, išgyvenimų perteikimo būdų. Kuriant muziką tikrai nereikia apsiriboti vienu žanru ar net požanriu, bet, aišku, bandyti eksperimentuoti su kitais skambesiais, vystyt savo unikalų skambesį. Kiekviena grupė yra kažkuo unikali, turi savo stilių ir tam tikra prasme eksperimentuoja. Muzikiniai projektai gyvą pasirodymą, įvaizdį stengiasi papildyti, pagražinti, ar net pašiurpinti ir vaizdais, sukurti atitinkamą atmosferą. Tai dažniausiai yra pirotechnikos, šviesos efektai, kažkokios projekcijos, vaizdai, tai gali būti kažkokie net teatro elementai, sceninės dekoracijos. Asmeniškai labai įsimintini yra aukšto lygio ir biudžeto Rammstein pasirodymai, dekoracijos, ugnies efektai, pirotechnikos, sceninė vaidyba.

Romas. Manau, kad reikia bandyti, atradinėti naujoves, nes tik bandant galima išrasti kažką naujo, originalaus, o tai galės pasitarnauti vietinės muzikos, atlikėjų garsinimu, kas išeis tik į naudą visiems. Svarbiausia yra kokybė ir estetika.

Ar yra toks dalykas kaip menininko Pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė a. a. E. Mieželaitis, "1 proc. talento ir 99 proc. darbo"?

Kšištofas. Manau, reikia turėti talento tiems dalykams, reikia tai atrasti savyje, bet kiekvieną talentą reikia vystyti, reik įdėti nemažai darbo ir tobulėti šioje srity.

Agnė. Visiškai sutinku su teiginiu „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“. Bet tam, kad sugebėtum įdėti 99 proc. darbo ne dirbant, o jaučiant malonumą, reikalingas pašaukimas.

Romas. Manau, vieniems tai ateina lengviau, kitiems sunkiau, reikia gal pačiam susivokti, kad menas yra tai, kas tau yra svarbu ir tau patinka, tada įkvėpimą pagausi greitai.

Kas esate labiau, kokių nuotaikų inspiruotas - (kino, teatro) aktorius, muzikantas (galima sakyti, bardas?), „keistuolis“, ...?

Agnė. 2014 m. lapkritį bandėme įšokt į paskutinį važiuojančio traukinio vagoną – teko per 10 dienų sukurti naują dainą ir ją įrašyti, kad galėtumėme dalyvauti Lenkijos projekte. Negalėjau leisti, kad pražiopsotume šią galimybę – sau to neatleisčiau. Krzysztofui net košmaruose pradėjau sapnuotis, kaip Zombis (aš) tempia jį į įrašų studiją... Tad kai ko nors noriu ir tam, kad tai pasiekčiau, net pati to nesuprasdama tampu tikra ragana...

Visa kita, ko nepaklausiau - tarkime, kažkokie linksmi/liūdni/įdomūs nutikimai, susiję su muzikavimu ir pan.

Kšištofas. Groti grupėje, taškytis scenoje, klausytis ir didžiuotis savo kūryba yra labai smagu, linksma. Linksma būna, kai per repeticijas užsimiršta solo ar melodija ir bandoma improvizuoti ir labai juokingai nepataikoma į reikiamą tonaciją, arba kai vokalistė ar growl‘as pradeda juoktis ir negali normaliai išdainuot, išrėkt. Ne karta per gyvą pasirodymą labai prajuokino kažkas iš publikos ir buvo labai sunku sulaikyti juoką ir neprarasti riaumojančio balso.

Bet grupė, kūryba, bendri sprendimai yra tikrai nelengvas darbas, tai kainuoja daug laiko, sveikatos ir nervų. Be abejo, visi stengiamės viską padaryti kuo geriau, kuo gražiau, bet asmeniškai liūdniausia tai, kad kartais nuomonių skirtumas tam tikra prasme suaštrina bendravimą. Nors iš kitos pusės – visi nesam tobuli ir kiekvienas turime savo privalumus ir trūkumus, o tokie dalykai nutinka daugmaž kiekvienam kolektyve.

Agnė. Su tuo juoku būna tikrai sudėtinga... Labai sunkiai sulaikau juoką. Tas nutiko ir vieno pasirodymo mažame Alytaus „festivalyje“ metu, kai straksėdama scenoje užmyniau Kšyštofui ant gitaros pedalo, gitara tikrai įspūdingai pradėjo spiegti, grupė lūžo iš juoko, na, o mano dainavimas iš šono turėjo atrodyt irgi įdomiai...

Romas. Labai patiko visi koncertai Alytuje, „Fenix“ bare, nes turėjome galimybę neskubėti grįžti į Vilnių, todėl galėjome atsipalaiduoti, paslampinėti kartu po miestą, o tai yra labai smagu ir atpalaiduoja.

Susijęs tekstas:

http://radikaliai.lt/radikaliai/2032-melodingojo-metalo-grupes-berserker-debiutinio-albumo-belaukiant-lietuvoje-reiktu-organizuoti-daugiau-ivairiu-jaunu-grupiu-konkursu-festivaliu-video