Recenzija. Ginto K „Gelmių ir vandenų“ albumai „Blind Man Tales“ ir „pOpXEnA“ (2014) (video)

Ecopack CD „Blind Man Tales“, trunkantis 45 minutes ir 35 sekundes, įrašytas 2010 m. Jis, pasak Ginto K, šiek tiek panašus į „Slow“ (recenzija čia – http://radikaliai.lt/radikaliai/1458-recenzija-gintas-k-slow-2013-metamorfozes-elektroakustika-virtusi-akustine-elektronika). Albumo dizaino autorė – Katja Niklas, viršelyje – Jano Brunono Bułhako (1876–1950) fotografija „Vilnius, Bernardynski Lane“ (1916). Leidėjų tinklalapyje rašoma albumo atsiradimo istorija: „Prieš dvejus metus, vasarą, pasijutau gana nusivylęs savo naujausiais kūriniais. Todėl, ruošdamas programą radijo meno festivaliui, atsitiktinai sumečiau daugiau nei 40 vasaros failų į daugiakanalę muzikinę programą. Pradėjau jų klausytis ir apstulbau... Po nedidelių korekcijų tai virto albumu „Blind Man Tales“.

Šio albumo dalis yra laimėjusi prizą 2010 m. Ispanijoje vykusiame Tarptautiniame garso meno konkurse „Broadcasting Art“, organizuojamame Ispanijos nacionalinės radijo stoties „Rosa de Radio 3“ ir Paragos šiuolaikinio meno centro.

„Blind Man Tales“ ketino išleisti kita leidykla, tačiau dvejus metus jį „marinavo“, tuomet iniciatyvos ėmėsi lenkai „Bôłt“, leidžiantys ir dar kelių iškilių kūrėjų iš Lietuvos – Antano Jasenkos, Antano Kučinsko, Arturo Bumšteino – albumus.

Viršelį puošia Vilnių itin mylėjusio J. B. Bułhako fotografija, tad beklausant kyla minčių apie Vilnių. Tiksliau, apie jo vandenis ir gelmes (Neries?). Buvo kilę minčių ir apie žymųjį aklą fotografą, muzikantą, poetą Remigijų Audiejaitį-Tanaką (1972–2007).

Albume yra du kūriniai – 40‘37‘‘ „Blind Man Tales“ ir 4‘55‘‘ „...“.

Be abejo, mano interpretacija yra subjektyvi, kitokia ji ir negali būti. Tačiau jaučiu norą pasidalinti savo mintimis, kurios aplankė klausant naujausiųjų Ginto K albumų. Gelmėje – ramybė, paviršiuje – audros. Dugne plaukioja ištvermingiausios, aklos žuvys, kurios net nemato saulės šviesos, jos yra ramybėje. Žaidžiama garso gyliais. Viršuje, kur daug saulės ir oro, tokios ramybės nėra, paviršiuje – didžiausios audros, o dugne, kaip karste, ramu, kitas gyvenimas. Tamsu, akla. Paviršius vandenyno gražus, raibuliuoja saulė. Pirmojo kūrinio pabaigoje atplaukia banginis tarp mažų garsinių žuvyčių, susirenka planktoną. Albumo esminė tema – neršiančios žuvys. Albumo muzikoje jaučiasi daug judėjimo. Pereinantys tonai, lašai, akmenukai, labai daug gyvybės, judėjimo neapibrėžtoje erdvėje. Nedidelis upeliukas (gal visgi Vilnelė?), buožgalviai, gyvybės atsiradimas ir jos cikliška tąsa. Tekančio vandens motyvai. Būtis gelmėje. Iš upeliuko pereinama į vandenyną. Ramybė. Buvo skubėjimas, vėliau harmonija, viskas susidėlioja į savo vietas. Ciklas. Buvo kova už gyvybę, chaosas susitvarkė į kosmosą, vėliau – žuvų kova, bėgiojimas, žaidimas, sunkesni garsai, žuvų karai, povandeninis gyvenimas. Žuvys gaudo viena kitą. Stiklas groja vandenyje, stiklo šviesos atspindžiai jame... Gilaus gilaus vandenyno gelmė...

CD-R „pOpXEnA“ (išleisti tik septyni egzemplioriai, galbūt ateityje albumas bus perleistas kaip LP; kol kas jo galima klausytis čia – http://emerge.bandcamp.com/album/popxena) kelia tokias mintis... Žėrintis ežero ledas. Irgi vandens motyvas. Lytys plaukioja, lūžta. Vanduo laša nuo lyčių. Plonėdamas ir tirpdamas. Pavasaris, tirpsta sniegas ir ledas, viskas suteka, laša, ne žuvys, ne dugnas, varvekliai netgi tirpsta. Lašeliais. Ligoninės garsai, medicininiai lašai, lašelinėje teka vaistai, iš varveklių lašantis vanduo atsimuša į balas. Eižėja ledai. Upėje plaukioja ledo lytys. Vanduo suteka į kriauklę. Sūkuriai po lietaus per atlydį, atolydį suteka vanduo į kanalizaciją...

1.pOpXenA1 - ...... 07:37

2.pOpXenA2 - ...... 05:17

3.pOpXenA3 - be maximalaizerio 05:08

4.pOpXenA4 - ...... 04:57

5.pOpXenA5 - ...... 04:56

6.pOpXenA6 - tik normalaizeris 03:54

7.pOpXenA7 - be maximaizerio 01:43

8.pOpXenA8 - ...... 05:26

9.pOpXenA9 - su gale revervu 04:04

Albumo aprašyme teigiama, kad tai yra „kažkas panašaus“ į tribute'ą kompozitoriui Ianniui Xenakiui, nes šis neva tarp garso menininkų tapo pop ikona.

10/10 – „Blind Man Tales“. Bene geriausias Ginto K albumas. 10/10 – ir „pOpXEnA“. O už gelmių ir vandenų muzikos mitologiją – aukščiausias įmanomas balas, neturintis skaitmeninės išraiškos.

Nuorodos:

http://gintask.puslapiai.lt/

http://gintask.bandcamp.com/

https://www.youtube.com/user/gintaskr

http://radikaliai.lt/radikaliai/1067-gintas-k-yra-geras-ir-blogas-menas-aukstasis-ir-zemasis-menas-man-neegzistuoja

http://www.radikaliai.lt/radikaliai/1099-recenzija-lietuvos-garso-menas-lithuanian-sound-art

Gintas K