Pradžia / Radikaliai
 

MEISTRO SAPNAS. Karma. Dreba žemė ir dangus

Kaip gerai, jog tai sapnas, kai žinai, kad sapnuoji. (Stanisław Lem, Soliaris. Vilnius: Kitos knygos. 2014. p. 63.)

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Spalio 24 d., 13:02
Skaityta: 60 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Dravenis nuogąstavo ir stebėjosi, kad jo gyvenimas virsta sapnu. Galigantas sugrąžino Giedrę į darbą, o jam padovanojo statulėlę Dogū. Nejaugi visagalis referentas tapo jo draugu? Apie draugystę juk tiek rašyta, kalbėta, o ar daug yra tikrų draugų, kuriuos galime vadinti bičiuliais, su kuriais norėtųsi gerti arbatą, ne iš mandangumo, paskambinti tiesiog šiaip, pavadinti juos broliais? Dravenis surinko Galiganto numerį. Referentas atsiliepė tuoj pat, tarsi budėtų prie telefono:

- Draveni, šaunuolis, kad paskambinai, - suokė Galigantas. - Giedrė jau dirba ministerijoje, o tavo poezijos knygelė „Minčių dulkės“ netrukus bus išleista. Sveikinu! Netrukus susitiksime!

Apstulbęs Dravenis mandagiai padėkojo ir pažvelgė į Dogū statulėję, kuri išdidžiai stovėjo ant knygų lentynos. Vieniša, paslaptinga, neperprantama...

- Ačiū Dogū!

Draveniui pasirodė, kad statulėlė šyptelėjo. O gal tai saulės spindulėlis prašnekino Dogū? Kas jį žino... Dravenio apmąstymus nutraukė Guru Guru, kuris atėjo pašnekėti ir išgerti arbatos.

- Guru Guru, tik nenukrisk ant grindų, didžiausias mano priešas Galigantas virto draugu... Negaliu atsistebėti, manau, kad tarp mūsų yra karminis ryšys...

- O kas ta karma? Etimologija rodo, kad ji susijusi su indoeuropiečių prokalbės šaknimi *kwer- "kurti, kerėti". Vadinasi, mūsų likimas yra kažkieno sukurti kerai? Kieno, Draveni? 

- Ne, Guru Guru, mūsų likimas nėra kažkieno sukurti kerai. Karma – tai ne lemtis. Karma - tai priežasties ir pasekmės dėsnis: mes kuriame savo individualią karmą, o didelės žmonių grupės (valstybės, tautos, bendrijos) kolektyvinę karmą.

- Etimologija nemeluoja, Draveni, tai - visa ko Šaknis ir Esmė. Wittgensteinas sakė, kad be kalbos negalėtume egzistuoti. Taigi, kas UŽKERĖJO mus, kad tapome KARMOS įkaitais, ir negalime KURTI savo *kwer-?

- Guru Guru, niekas mūsų neužkerėjo. Karma - tai tik mūsų veiksmų pasekmės. Tik karma mus laiko šiame, materialiame pasaulyje, jei nebūtų karmos, mes iš samsaros iš karto patektume į nirvaną. Reikia sunaikinti karmą - ir gerą, ir blogą, ir neutralią...

- O kodėl mes elgiamės, darome veiksmus būtent tokius, o ne kitokius? Neva dėl to, kad praėjusiuose gyvenimuose (jei jie buvo) kažką darėme ne taip? Bet argi aš kaltas dėl savo veiksmų, kurių nepamenu ir net nesu tikras, kad tokius dariau? 

- Guru Guru, mes ne robotai, mes laisvi, bet kiekvienas mūsų veiksmas turi pasekmės, jei, pavyzdžiui, tu užmušei žmogų ir pamiršai - atpildo vis vien neišvengsi...

- Draveni, negaliu būti teisiamas karmos teismo, jei nesijaučiu padaręs nusikaltimą. Praeitas gyvenimas (jei toks buvo) - už mano sąmonės ribų. Be to, kas ir kada nusprendžia, kad "karma išpirkta", už nusižengimą "atsiskaityta"? Kas yra Teisėjas? Kas teisia ir prižiūri Teisėją? Ar karma turi savo karmą?

- Guru Guru, praeitas gyvenimas yra tavo sąmonės diapazone, tik reikia mokėti jį pasiekti, nes jis užblokuotas, kad neslėgtų praeitis. Nereikia pamiršti, kad nėra gerų darbų (kuriais reikia didžiuotis), nėra blogų darbų, kuriuos reikia išpirkti. Yra veiksmas - yra pasekmė. Visas pasaulis susaistytas šio dėsnio. Nėra Teisėjo, nėra Teisėjo prižiūrėtojo. Galima visą laiką kentėti samsaroje, ir galima išbristi iš kančios. „Ar karma turi savo karmą?“ Karma neturi karmos. Tavo klausimas – tai gryna tautologija, tai tas pats, kaip ir paklausti – ar Dievas tiki į Dievą?

- Kodėl praeitas gyvenimas yra užblokuotas, kas jį užblokavo, kodėl? Kas užblokavo Blokuotoją?

- Guru Guru, silpna atmintis blokuoja praeito gyvenimo įvykius (mes neprisimename kas buvo prieš 5, 10 ... metų ir 1, 2, 3... mėnesio dieną), nėra jokio Blokuotojo, todėl niekas negali jo užblokuoti.

- Ar Dievas turi karmą?

- Dievas yra Absoliutas. Jis nesusaistytas priežasties ir pasekmės dėsnio, nes Pats sukūrė šį dėsnį.

- Ar Buda – Dievas?

- Buda - tai galutinį nušvitimą pasiekusi būtybė. Mes visi esame Budos. Budos tikslas išvaduoti mus iš samsaros kančių.

- Religijos gali būti "abraominės", "animistinės", "toteminės", "hinduistinės" ir t. t., tačiau tai - tik žodžiai, tikėjimas kiekvieno savitas, o Dievas - Vienas. Nejaugi krikščionys ir musulmonai pateks į rojų ar pragarą, budistai nušvis, vaišnavai iškeliaus į kitą planetą, šamanai - pas vėles? Argi kiekvienas pateks į savo suKURTĄ (suKERĖTĄ) pasaulį? Jei mes JAU esame Budos, kodėl dar vis nenušvitę? Kas užgesino šviestuvus mūsų širdyse? Tai - tik žodžiai, Draveni... Svetimi žodžiai... 

- Nežinau... – sutriko Dravenis. - Laiko turime, galime viską aptarti...

- Laiko mes kaip tik neturime, Meistre, turime spėti pasikalbėti, kol išeisime iš sapno būsenos. Nejau nesuvokei, Draveni, kad visą laiką kalbamės sapnuodami, o tariamoji virtualybė yra sapno atmaina?

- Guru Guru, aš mąstau kažkaip kitaip, gal net ne filosofiškai... Aš nesuku galvos dėl tokių dalykų, kadangi kažkada daug skaičiau... Dabar aš vengiu žinių, man jų nereikia... muzika, arbata, meditacija - štai mano kelias. Visą laiką buvau tvirtas, bet susipažinęs su tavimi, aš pajutau, kad sėdžiu ant plono perregimo (kartais) ledo ir matau didžiulę gelmę. Guru Guru, tu esi ryklys - galingiausia žuvis...

- Taip, man svarbios žinios, nors svarbi ir pajauta... Vis dėlto Guru Guru kelias eina per vandenis, skrodžia juos, o vandenynas - begalinis. Iš jo visi mes kilę... Dėl to nesiginčija nė vienos religijos atstovai...  Draveni, tu - išmintingas vėžlys, iš pažiūros lėtas, viską apmąstantis, apmedituojantis, tačiau sugebantis priimti žaibiškus, išmintingus sprendimus. 

- Kai sapnuoja Meistrai - dreba žemė ir dangus... – užbaigė pokalbį Dravenis.

 

Vilnius, 2014 m.

Komentarai