Pradžia / Radikaliai
 

Kvapas

Rūkas. Asfaltas, kuriuo rieda ką tik nusileidęs lėktuvas. Kiekvienąkart palikdamas saugią ramybės bei rutinos zoną jauti, kaip augi, kaip plečiasi sugebėjimas palikti širdies duris praviras.

Evelina Kvartūnaitė
2014 m. Spalio 20 d., 17:46
Skaityta: 67 k.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.
Be pavadinimo. Evelinos Kvartūnaitės nuotr.

Tamsūs veidai. Rūpestis. Niekada nieko nebūna taip pat, net tose pačiose vietose. Tekantis vanduo. Ramybės uostai sudrumsti dažniau, nei gali įsivaizduoti. Seni pastatai. Aptrupėję laiptai. Cigarečių dūmai. Kava. Vynuogių uogienė.

Ramybės uostai, kuriuose gimsta revoliucija. Šviežiai nupjautos žolės kvapas spalio mėnesį. Dabar jau žinau – kai kurių dalykų nereikia ieškoti, jie randa tave. Kai kurie miestai tave apgaubia kitokia ramybe, kurioje mokaisi būti tikru. Kai kurie miestai tavęs nepaleidžia. Ir tai dažniausia neturi nieko bendra su per daug pozityvia iliuzija. Stebuklai nutinka tam balanse tarp skaudančio suvokimo apie realybę ir jausmo, kad žmonių tikrumas yra nuostabiausias dalykas pasaulyje. Stebuklai nutinka, kai nebėra vietų slėptis.

Ir tada lyja. Vis dar įkaitęs asfaltas po bemiegės nakties. Benzino kvapas. Žvangančios automobilių detalės, byrančios iš mechanikų dirbtuvių. Cigarečių dūmai. Vėl ir vėl. Sako, tą kalną galėtų nupiešti penkiametis... Kiek karų reikia išgyventi, kad pagaliau suprastum, jog tik mirę grįžta atgal?... Tada ir vėl ramiai iškvepiu.

Komentarai
  • Algirdas
    2014 m. Spalio 21 d., 12:52
    "Stebuklai nutinka tam balanse tarp skaudančio suvokimo apie realybę ir jausmo, kad žmonių tikrumas yra nuostabiausias dalykas pasaulyje.",-va čia puikiai pasakyta !