Pradžia / Radikaliai
 

„ByTikZyz“: „Lietuvių muzikantai deramai neįvertino to, ką turi: lietuviškų autentiškų ritmų“ (video)

Legendinio Donato Bielkausko („Donis“, „d.n.s.“, „Gyvata“ ir kt.) etninės muzikos įrašų studijoje (www.donis.lt/studija) įrašytas ką tik pasirodęs dvigubas instrumentinio folkloro grupės CD – lobis etninės muzikos gerbėjams. Albumas – tikras šedevras, beklausant smagios jo muzikos, kalbinu grupės muzikantus.

Mindaugas Peleckis
2014 m. Spalio 11 d., 15:05
Skaityta: 775 k.
ByTikZyz vakaronė

Kompaktinėse plokštelėse grupė lietuvių ir anglų kalbomis pristatoma taip: „Tai jauni ir drąsūs tradicinių šokių muzikantai, energingai ir jaunatviškai griežiantys lietuviškas melodijas, pagarbiai žiūrintys į protėvių sukauptą ir perduotą ir perduotą muzikinę patirtį, taip pat į repertuarą įtraukdami kaimyninių šalių šokių melodijas, išmoktas bičiuliaujantis su muzikantais. „ByTikZyz“ nariai nebijo improvizuoti ir mėgautis muzika, kuri įgauna didžiausią vertę tik pradėjus šokti. Jų misija – ne tik išsaugoti ir skleisti, bet gyventi šokiu ir muzika – linksmintis ir pažinti, taip, kaip buvo anksčiau ir visados.“

Pirmasis „ByTikZyz“ albumo „Tradicinių šokių muzika“ CD skirtas lietuvių tradicinei šokių muzikai, antrasis – latvių, estų, baltarusių ir prancūzų palikimui.

Siautulingą šokių sūkurį įplieksti sugebanti grupė dvigubame leidinyje pateikė net 30 kompozicijų (20 pirmajame CD, 10 – antrajame). Jos sukurtos liaudyje, konkrečiai – Žemaitijoje, Aukštaitijoje, Sūduvoje, Dzūkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Prancūzijoje, dvi kompozicijos įvardytos kaip „paplitusios visur“ („Padispanas“, „Fokstrotas“), vienos kilmė nenustatyta („Polka keturtinė“).

Visi įmanomi nykščiai į viršų, aukščiausi balai už lietuvybės ir tautų draugystės puoselėjimą!

Leidinio atvarte minimi prie jo atsiradimo prisidėję žmonės:

Edita Gumauskaitė – smuikas, balsas, dizainas;

Daumantas Čepulis - armonika, bandonija, balsas;

Jogintas Čepulis – armonika, balsas;

Artiom Opperman - būbinas, būgnas, balsas;

Algirdas Švilpa – lūpinė armonikėlė;

Donatas Bielkauskas – garso režisierius;

Raimonda Tamošiūnienė – fotografė;

Mindaugas Puniškis – vertėjas.

(C) ByTikZyz 2014 (C) Edita Gumauskaitė

Į klausimus 2014 10 11 atsakė grupės „ByTikZyz“ (https://www.facebook.com/pages/Bytikzyz/650385495031054?fref=tshttps://soundcloud.com/bytikzyz) nariai Edita Gumauskaitė, Daumantas Čepulis ir Artiom Opperman.
 
Ką manote apie garso meną / eksperimentinę muziką / garsavaizdžio meną (derinant su ir teatru, pvz.) pasaulyje ir Lietuvoje? Ką labiausiai vertinate?

Mums muzika tai kontaktinis menas, paremtas pojūčiais, bendravimu, kuriantis ryšį su šokėjais, kitaip sakant be pasyvių dalyvių – žiūrovų. Lietuvoje nėra daug muzikos, kurios pagrindinis tikslas būtų kurti socialinį veiksmą, ypač kai kalbame apie folklorą, postfolklorą. Lietuvių muzikantai deramai neįvertino to, ką turi:  lietuviškų autentiškų  ritmų, sąskambių, dermių, maloniau groja indiškus ar airiškus ritmus, per mažai folkloras atliekamas profesionaliai, ar šiuolaikiškai, net gi ne iki galo autentiškai. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai, savo tradicinę muziką atlieka autentiška maniera, be akademinio muzikavimo požymių, žinoma ne visi. Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose šokami autentiški šokiai, pritaikius jų ritmus moderniam muzikiniam skambesiui. Lietuvoje folkloras yra labai retai pateikiamas kaip profesionalus stilius, nors tyrinėjimo laukas yra toks pat platus kaip ir kitų muzikos stilių ar akademinės muzikos.

Labiausiai vertiname profesionalumą ir  tikrumą kūryboje ar tai būtų scena,  ar repeticija, ar pasirodymas gatvėje. Profesionalumas – kai muzikantas supranta kokį žanrą ir kodėl jį atlieka, tai daro 100% atsidavęs. Tikrumas - kai gyvena muzikoje, grodamas yra toks koks yra, neapsimeta.

Jei  šokį ir muziką galima vadinti garsovaizdžio menu, mes šį tandemą  vertiname labiausiai, šokis turbūt natūraliausia reakcija į muziką. Eksperimentinės muzikos yra daug ir įvairios, todėl labai sunku komentuoti. Manome, kad meninė raiška yra prasminga ir toleruojama, jei ji teikia pasigėrėjimą ir malonumą, kuria geresnį pasaulį.

Kada susipažinote su muzika?

Su muzika vis dar susipažįstame, kaskart atrandame ją iš naujo ir kitaip.

Kaip ir kada susikūrė Jūsų grupė? Kokiu stiliumi ji groja?

ByTikZyz pradėjo kurtis nuo 2008 metų, esame tradicinių šokių muzikantai. Susitikome Vilniaus Tradicinių Šokių klube, kur ir pradėjome kartu groti šokėjams. Šiuo metu grojame trise (Edita, Artiom, Daumantas, - M.P.): smuikas, bandonija, būbinas. Stilius – instrumentinis folkloras, kurį kiek įmanoma stengiamės atlikti tradiciškai stilingai, subtiliai improvizuojame, tai pavyksta natūraliai. Esminis mūsų grupės skirtumas nuo kitų folkloro atlikėjų, nesistengiame rekonstruoti, daryti koncerto, rengti pasirodymo. Grojame XIX–XX a. šokių melodijas, tai yra mūsų spalvinga kasdienybė.

Ką reiškia grupės pavadinimas, kodėl toks?

Žemaitiškas grupės pavadinimas By tik Zyz lietuviškai būtų “lai tik zyzia”, norėjome šmaikštaus  ir ne stereotipinio ar banalaus pavadinimo, kad pavadinimas, pavyzdžiui, neturėtų asociacijų su šiaudinėmis kitkomis ar mediniais vežimo ratais.

Papasakokite apie savo debiutinio albumo koncepciją ir kelią iki klausytojo.

Dvigubas debiutinis albumas „Tradicinių šokių muzika“ skirtas ne klausyti, o šokti, tai mėgstamiausi ir populiariausi tradiciniai lietuvių, bei keli latvių, estų, baltarusių šokiai, kurie dažniausiai grojami vakaronėse ir naktišokiuose. Norėjome sudaryti galimybę šokti namuose, svečiuose ar kur tik širdis geidžia. Daugeliui turbūt yra nežinoma, koks didelis yra tradicinių šokių entuziastų tinklas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Jau dešimt metų kaip kuriasi tradicinių šokių klubai, kur įvairaus amžiaus žmonės susirenka šokti  XIX–XX amžiaus kaimo bendruomenės šokių, gaila, kad ši tradicija nutrūko. Galime pasidžiaugti, kad tai atgyja ir šokiai vėl tampa aktualūs bei populiarūs.

Kas įkvepia?

Labiausiai mus įkvepia praeitis ir jos tęstinumas dabartyje.

Mėgstamiausi Lietuvos ir užsienio muzikantai, grupės?

Muzikoje mums svarbu gera instrumentuotė ir aranžuotė. Klausomų atlikėjų ratas – nuo folkloro iki minimalizmo.

Ar yra toks dalykas kaip menininko pašaukimas? Ar tai tiesiog, kaip sakė Eduardas Mieželaitis, „1 proc. talento ir 99 proc. darbo“?

Jei gali nekurti, nekurk, bet jei negali, nori pasiekti nepriekaištingų rezultatų ir dar turi talentą, tai tikrai prireiks tų 99 % darbo.

Komentarai