Recenzija. Vidas Bareikis. „Žmogus, bet Šuo“ (Creative Industries, 2014). Keisto gyvenimo postmanifestas

„Panda“ (2012) buvo manifestas, „Žmogus, bet Šuo“ – postmanifestas. Kažkas tokio, ko tada V. Bareikis nespėjo / nenorėjo pasakyti. Taigi jei patiko pirmasis V. Bareikio albumas, naujasis be jokios abejonės irgi patiks. Be puikių dainų (imkit ir klausykit – ką čia pristatinėt) rasime ir gerą dizainą, originalius dainų numerius (vietoje jų – įvairūs ženkliukai) bei patikinimą, kad „visos dainos įrašytos autentiškoje aplinkoje“, todėl „patartina klausytis su ausinėmis arba geros kokybės garso kolonėlėmis“. Tai ironiškai primena kai kurių arogantiškų grupių, įrašusių ne itin kokios kokybės įrašus (pamenu kad ir kai kuriuos firmelės „Dangus“ įrašus, kuriuos neva buvo būtina klausyti „labai garsiai“ ir pan.), pareiškimus.

Antrasis Vido albumas – labiau bardiškas, nors jame netrūksta ir eksperimentų, ypač tokiuose kūriniuose (primena Vytauto Kernagio „Kabaretą tarp girnų“) kaip „Žmogus orkestras“.

V. Bareikio dainų tekstus būtina klausytis įdėmiai, kaip ir jo muziką: tai kažkuo (ne stilistika, labiau pajauta) primena Tom Waits kūrybą.

Rugsėjo 29 d. V. Bareikis pasidžiaugė, kad pirmasis albumo „Žmogus, bet Šuo“ leidimas „jau prie pabaigos“, ir „išnyko žymiai greičiau nei „Panda“. Muzikantas prisipažino, kad viena mėgstamiausių jo dainų – „Auksinė žuvis“ (beje, inkrustuota šuns lojimu).

Dainų sąrašas

1                          10 Punktų       

2                          Eina Sau           

3                          Sunki Diena    

4                          Žmogus Orkestras                    

5                          Lietuva — Kur Tu Važiuoji?   

6                          Nukritau          

7                          Auksinė Žuvis

8                          Žmogus, Bet Šuo                      

9                          Tylu                   

10                        Raudoni Taškai                          

11                        Visiška Tyla     

12                        Trys Kanados (Featuring – Jurga*)

13                        Gyventi Tiek, Kiek Trunka Ši Daina

Albumas įrašytas „Happy Street Records“, dizainas – „Fox Créateur“, garso režisierius – Aurelijus Sirgedas (legendinė grupė„Siela“, studija „Sielos Sala“), garso operatorius – Mantas Tamulionis (studija „Happy Street Records“), fotografas – Marius Krivičius, vadybininkė – Evelina Rutkutė.

Visų dainų tekstų ir muzikos autorius V. Bareikis.

Dažniausiai kūrėjai prunkštauja iš recenzentų, meno kritikų interpretacijų, „ką gi jie norėję pasakyti“. Todėl stengiuosi vengti interpretacijų. Visgi viena ateina į galvą: panda, šuo, auksinė žuvelė ir žmogus. Ką gi jie turi bendra? Gal tai šiuolaikinis totemizmas, urbanistinis šamanizmas, postmanifestas, skirtas keistam gyvenimui, kuris visada (?) baigiasi Brisiaus galu?

Dar Vidui, bet Bareikiui rūpi tyla. Nuo tylos, bet muzikos prasideda gyvenimas. Todėl rasime kūrinius „Tylu“, bet ir „Visiška tyla“.

Trečias albumas tikriausiai bus įrašytas trečioje Kanadoje, paralelinėje, apie kurią dainuojama „Trijose Kanadoje“ kartu su žmona Jurga.

Paskutinis albumo kūrinys „Gyventi tiek, kiek trunka ši daina“ skamba kaip spektaklio pabaigos daina, atliekama besileidžiant uždangai. Trunka 310 sekundžių. Mažokai. Per tiek, kaip dainuoja Vidas, niekas nei žmonos nesurastų, nei draugų, nei spėtų padėkoti, kad čia yra. „Norisi pratęsti šitą dainą kiek galima ilgiau...“

Apie ką dainuoja V. Bareikis, minantis mums mįsles? Klausykit ir mąstykit. Tai – toks albumas, kuris tinka ne tik foniniam klausymui, nes yra melodingas, jam būtina ir koncentracija bei meditacija.

Jau laukiu trečiojo V. Bareikio albumo, neabejoju, kad tai bus dar vienas intelektualinis melomano malonumas.

20/20. Už prasmę, kurį suteikia šio albumo klausymas.

https://www.facebook.com/VidasBareikis