Pradžia / Radikaliai
 

Postpasaulis. Mesiras

- Vadinkite mane Mesiru, - iškilmingai pranešė Juodasis laiškanešys. - Tai pagarbus kreipinys į prancūzų aristokratus, - nustebo Dravenis. - Teisingai, nuo šiol jokių įžeidimų. Nepamirškite, dabar aš padedu žmonėms. - Esate filantropas ir altruistas, - įgėlė Guru Guru. - Teisingai, - džiugiai pritarė demonas.

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Rugsėjo 29 d., 10:28
Skaityta: 51 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Kelias greitai prarado kietą asfaltą. Dravenio Chrysler'is lėkė dulkėtu žvyrkeliu, bet niekaip negalėjo atsiplėši nuo dviejų jį persekiojančių automobilių.

- Mus susekė, mums galas! – šiurpo Dravenis.

- Su manimi nepražūsite! – kvatojo Mesiras.

- Kas mus persekioja? – paklausė Guru Guru.

- Jie, - paaiškino demonas, - Jie – ne žmonės, be mano pagalbos neįveiksite.

- Ateiviai... – nė kiek nenustebo Dravenis.

- Sustabdyk automobilį! – įsakė Mesiras.

- Pagaliau atėjo Juodojo laiškanešio triumfas. Žvaigždžių valanda, - nusijuokė Guru Guru.

- Velnias kovoja su ateiviais, neabejotinai postmodernu, kieta... – tarsi pritarė Dravenis, - bet kas tas velnias? Kas tie ateiviai? Fantazijos ar tikrovė?

- Postmoderniame pasaulyje nekyla tokie „kvaili“ klausimai. Galima iš alaus skardinių sumontuoti velnią, o iš arbatos servizo lėkščių - ateivį. „Kūryba“ be turinio ir formos. Yra tik vienas postmodernizmo akcentas, savybė ir bruožas - nuobodis. Postmodernus gyvenimas prabėga nepastebimai. Šalia lopšio stovi karstas. Tarp jų beprasmiai boogie woogie žingsniai, beletristinis maivymasis, pozos, kaukės, kvazinimbai, performansai, atrakcijos... Štai ir viskas.

- Ar to maža? – ironizavo Dravenis.

- Nei maža, nei daug. Postmodernus žmogus negali sukurti naujos paradigmos, nes jam nereikia jokios krypties, orientyro ar savo gyvenimo įprasminimo... Štai kur bėda.

- Belieka tik ironija, farsas ir cinizmas, - pritarė Dravenis.

Bet grįžkime prie šiurpios batalinės scenos. Tariamai susirungė mitologinis blogis ir kosminiai niekšeliai. Mesiras vilkėjo iš kanalizacijos vamzdžių sumontuotus šarvus ir dosniai į visas puses svaidė atominius grybus, ir nors Jie buvo technologiškai pranašesni, bet niekaip negalėjo įveikti velnio. Iš nežinia kur atsirado sugriauti miestai, itin niūriai skambėjo rūgštus industrinis metalas. Veiksmas pavirto siaubo spektakliu, kurį nufilmavo „drąsus“ reporteris. Sensacija truko tik 5 minutes. Už 15 minučių postarmagedonas buvo pamirštas. Sensacinis filmukas prasmego neaprėpiamose interneto platybėse.

 

Vilnius, 2014 m.

Komentarai