Pradžia / Radikaliai
 

Postpasaulis. Meilės jėga

Po nuotykio su kamuoliniu žaibu Guru Guru apėmė nerimas. Kažkas vyksta? Ne, Guru Guru neapsirgo Šiaurės liga, neišprotėjo, bet tik pajuto savyje bundančias jėgas. Galių prireiks, jos nedalijamos veltui...

Algimantas Lyva ir Mindaugas Peleckis
2014 m. Rugsėjo 17 d., 12:39
Skaityta: 23 k.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.
Be pavadinimo. Mindaugo Peleckio nuotr.

Šiaurės mago simbolis - tai ant vienos, dešinės kojos stovintis žmogus, pakelta kaire ranka ir viena, kaire užmerkta akimi. Tai magiška šamano poza, galinti regėti kitus pasaulius, keliauti bet kur. Erdve ir laiku. Guru Guru buvo tikras, kad jam pavyks perkelti save į Vilniaus užmiestį ir susitikti su Draveniu. Ir Guru Guru neapsiriko.

Dravenio nė kiek nenustebino nelauktas Guru Guru vizitas.

- Sugrįžai? – supratingai šyptelėjo Dravenis.

- Dar nesugrįžau, - pasakė Guru Guru.

- Papasakok man apie seidus, - pasiteiravo Dravenis, - laiko turime nedaug...

- Tu teisus... Dar visko nesužinojau, bet ši informacija svarbi, pravers ir tau, - susikaupė Guru Guru, - šventuose seiduose gyvena tundros dvasios ir šamanų sielos. Ypatingi, išskirtiniai seidai stovi ant stalų ir turi „kojas“, „ratus“, „atramas“. Sunku patikėti, kad šios akmenų konstrukcijos yra natūralios kilmės. Seidai turi techninio apdorojimo žymių, gręžimo pėdsakų, paslaptingų ženklų ir užrašų. Iš seidų kartais sklinda žmonių balsai, skamba kalama geležis. Seidai - tai kelias į Galių pasaulį. Seidai gali išmokyti žvėrių kalbos, suminkštinti akmenį, gydyti ligas, pranašauti ateitį, keliauti erdve, laiku. Seidai – paslaptingi, nepaaiškinami, todėl bejėgė net ir finougrų mitologija, nes šie akmenys priklauso kitai, senesnei kultūrai. Kartais seidai yra pavojingi. Iš jų sklindanti paslaptinga energija dvasiškai nepažengusiems gali sukelti haliucinacijas ir beprotybę. Šalia seidų kartais randamas keistas, purpurinis akmuo - saamių kraujas. Sakomą, kad tai už laisvę žuvusių saamių karių kraujas, kad tai šamanų ir burtininkų kraujas... Draveni, aš jaučiu, kad šie akmenys – tai tundros laumės ašaros... Miško deivę paliko mylimas burtininkas ir ji verkė, kol jos ašaros pavirto krauju...

- Didi meilės jėga, - atsiduso Dravenis, - tu dabar esi Vilniuje, o tavo Mylimoji – Laplandijoje...

- Tai kas? – nė kiek neišsigando Guru Guru.

- Bhakti filosofija teigia, kad Meilė yra stipriausia išsiskyrime. Ar tai tiesa? Tik tiek norėjau paklausti...

- Meilė – amžina, taigi niekas negali išskirti, kai Ji yra, - paaiškino Guru Guru.

- Ir dar... – nepasidavė Dravenis, - laikas nėra pastovus, kol tu esi čia, Laplandijoje prabėgo keleri metai... Tavo Mylimoji...

- Nė žodžio daugiau! – pyktelėjo Guru Guru, - aš sugrįšiu į tą patį laiką... Nenoriu būti magu!

- Aš taip pat! – nusijuokė Dravenis.

- Neverta džiūgauti, - subarė Guru Guru, - laikas nėra konstanta, jis mobilus... Jaučiu, kad mūsų laukia ypatingas, taimerinis nuotykis.

 

Vilnius-Laplandija-Vilnius, 2014 m. 

Komentarai