Sauliaus Jankausko „Camera Lucida“

Prisistatyk skaitytojams.

Sunku apie save kalbėti, - sako Saulius. - Žinoma, geriau apie autorių tegul kalba jo darbai, todėl aš dar noriu įterpti S.Sabaliausko žodžius apie šio menininko kūrybą: “Saulius naudoja kodus, neatsiejamus nuo tapatumo. Tai patikima ir neatskiriama nuo amžinųjų vertybių. Kiekvienas menininkas savo darbuose veda dienoraštį, Sauliaus Jankausko dienoraštis išsiskiria atvirumu ir organika, mistine nuojauta. Darbuose aiškiai matoma mąstymo kryptis, tęstinumo idėja ir magiškoji galia.“

O kaip tu pats apibūdintumei savo kūrybą? Kas yra svarbu meninės fotografijos kūrėjui, ką manai apie fotomenininkų ir apskritai kūrėjų padėtį visuomenėje?

Mano kūryba... Gal tikrai eksperimentai ? Su tuo ką matau, ir ką noriu parodyti. Meninės fotografijos kūrėjui nežinau kas yra svarbu. Aš noriu parodyti tai ką matau, pateikti žiūrovui savo viziją su žiūrovo vieta savo kūrinyje. Jei žiūrovas kažką atranda – kūrinys turi prasmę. Norisi, kad žmogus per save perleistų mano viziją, surastų savo matyme mano vizijos veidrodį. Labai smagu, kai atsiranda dialogas (nebūtinai žodinis ) tarp autoriaus ir žiūrovo. Kūryboje turėtų būti simbiozė tarp kuriančiojo ir norinčio pasiimti kažką iš tavo kūrybos.

O apie padėtį kūrėjų visuomenėje... Fotomenininkai taip pat kaip ir tapytojai, skulptoriai, grafikai, poetai ir t.t. yra kūrėjai. Padėtis visuomenėje??? Man ji atrodo kažkokia keistoka. Norint būti vien tik menininku, sekasi labai sunkiai. Turi būti dabar daugiau amatininkas. Visuomenei nelabai reikia menininkų. Juk jie kitokie nei visa pilka masė. Netiesa ? Pažiūrėkime kiek ateina žmonių į parodas, gerus koncertus, tikrą teatrą? Ir negalima nieko kaltinti. Kai valstybės prioritetas tikrai ne kultūra, menas laikosi tik ant tų entuziastų pečių, kurių dėka dar kažkas vyksta.

Kas tau svarbiausia, kaip kūrėjui?

Kaip kūrėjui svarbiausia, kad nebūtų karo. Tada bus galima kurti, „taškytis“ , ieškoti prasmių, rasti save ir kitus drobėje, pikseliuose, teptuko gale ar akrilinių dažų tiūbelėje.

Kas iš šiuolaikinių menininkų tau svarbūs?

Neturiu vieno dievo. Stengiuosi iš visų pasiimti po trupinėlį.

Kaip vyksta dialogas tarp menininko ir žiūrovo?

Dialogas gali vykti tik vienu atveju. Kai yra sukurtas darbas. Jei žiūrovas viską žino ir nebenori nieko priimti, koks dialogas tada galimas? Tada lieka tik monologas.

Kad vyktų dialogas turi būti du kalbantis ir klausantis. Gali būti ir daugiau. Tada jau diskusija....

Kokia žmogiškosios dvasinės kultūros situacija šiuolaikinėje popkultūros visuomenėje?

Praktiškai jokia. Dvasinė kultūra skursta. Dabar visi vadybininkai ir teisinikai. O kur tai davsinei kultūrai užsikabinti, jei ten lieka vietos tik procentams, paragrafams ir teisės aktams.

Jei šią minutę turėtumei visas galimybes įgyvendinti savo idėjoms, ką nuveiktumei?

- Kad tos galimybės visada yra. Didesnės ar mažesnės. Reikia tik noro ir laiko. Jei neribotų finansinės galimybės padaryčiau fotosesiją... Nerealią...Pats padaryčiau dekoracijas, šviesą... Bet tai ateityje.

Kokie tavo artimiausi kūrybiniai planai?

- Artimiausi kūrybiniai planai...Ko gero kurti. O kas gausis, nežinau. Aš esu kūrėjas. Jei būčiau vadybininkas pateikčiau veiksmų planą visam penkmečiui su pelno maržomis, numatytu deficitu, infliacijos rizika ir plėtros galimybėmis.

Sėkmės tau kūryboje, ieškojimuose ir naujuose atradimuose ir ačiū už pokalbį!