Gyvenimas - tik pauzė...

Dravenį stebino tariamas Guru Guru neveiklumas, kol jis suprato, kad tikroji veikla yra viduje - ne išorėje. Bet Dravenis nedrįso to pasakyti, nes nujautė, kad Guru Guru būtinai paklaus – kur yra išorė, o kur – vidus? Šis netikėtas atradimas pagimdė naujas, dar stipresnes abejones. Kodėl Guru Guru nemedituoja? Ką jis slepia? Ką nutyli? Guru Guru neslapukavo - Dravenis dar nebuvo pasiekęs meistriškumo tiesiog būti, tiesiog gyventi, ką jau bekalbėti apie gyvenimą Meilėje.

Dravenis prisiminė Kon-gan‘ą apie plytos šlifavimą ir tik dabar suprato jo tikrąją prasmę. Negalima, neįmanoma ir nereikia tobulinti to, kas tobula. Guru Guru savo protą užpildė Meile ir tai buvo jo meditacija. Dravenis pajuto keistą lengvumą. Atsivėrė tikroji kalba, bet jis negalėjo ištarti nė žodžio.

- Draveni, pažvelk į rėkiančias žuvėdras ir tylėk, kol tavo akyse ištirps geltona pienių spalva. Neužsnūsk, prarijęs sunkų, migdantį gyvenimo akmenį, negrimzk į gilų sapno dugną, - aiškino Guru Guru, - atmink, kad bejėgis yra lietus, nes veidrodinė bala slepia tavo tikrąjį veidą.

- Iki dugno išgėręs mirtiną gyvenimo kokteilį, nesugebėjau nueiti iki kapinių, - atsiduso Dravenis, - kitai kojai prireikė kitos taurės... Prisipažįstu, aš niekada nemeditavau, aš tik gyriausi ir gėriau... Apsvaigusiose akyse man dvejinosi blaivus dangus. Aš džiaugiausi dviem mėnuliais...

- Dabar, nenudegęs pirštų tu gali užpūsti pakasynų žvakę ir su naktiniais drugiais pakilti į liepsnojantį dangų. Bet tu dar nepatyrei palaimos, nes tavo širdis tuščia. Tu bijai savo širdį užpildyti Meile.

Draugai tylėdami ėjo lauku, kol pasiekė upę. Spėriai temo. Rūkas paslėpė miško kontūrus, o siauras, medinis tiltas ištirpo, nepasiekęs kito kranto. Lauke buvo tuščia, nes neliko jokių sienų.

- Ar pavyko ką nors sužinoti apie piliakalnyje paslėptą piramidę? – paklausė Dravenis.

- Sunku naktį pagauti upę, geriančią šaltą lietų, - nusijuokė Guru Guru, - verčiau grįžkime gerti arbatos.

Vilnius, 2014 m.