VISI PRIEŠAI VISADOS VALGO VAIKUS: NESITIKĖKITE ATSIKRATYTI KNYGŲ

Už kruopštumą ir profesionalumą būtina pagirti „Žaros“ leidyklą, kurios vertimas – ne tik puikus, bet ir savotiškai pralenkiantis originalą: prancūzams reikia pasimokyti – knygos pabaigoje išvardijami pašnekovų darbai, sudaryta asmenvardžių rodyklė, pateikta daugybė išnašų, lengvinančių skaitymą. Beveik 300 puslapių tomelis dailiai apipavidalintas, malonus imti į rankas ir skaityti apie pačius neįtikėtiniausius dalykus (juk žinome, koks pokštininkas ir tuo pat metu rimtuolis gali būti U. Eco, tą patį sužinome ir apie kitą pokalbio dalyvį).

Knygos pradžioje, J.-P. de Tonnaco pratarmėje, užtikrintai įrodoma, kad „e-book knygos nesunaikins. Taip kaip Gutenbergas savo genialiu išradimu nepanaikino nei rankraščių skaitymo, nei prekybos papiruso ritiniais ar volumina“ (pergamentiniais rankraščių ritiniais, – M. P.) (p. 5–6).

Turininga diskusija apie bibliokaustą (tai – knygos autorių naujadaras pagal analogiją su holokaustu), apie žmogaus nuostabią prigimtį ir kartu menkystę, knygas, kurios išliko net po cenzūros ir inkvizicijos siautėjimų, padės suvokti, jog knyga – tai ne popieriaus lapai. Islamo pasaulyje žmogus, mokantis Knygą (Koraną) atmintinai, vadinamas hafizu, laikomas gyva Knyga, Tradicija, kuris perduoda šventenybę, saugodamas ją savyje. Tokį žmogų būtina saugoti kaip šventąjį. Kiek žodinės tradicijos „knygų“ išliko ir iki šiol džiugina mus!

„Knyga – kaip ratas. Sykį išradus, nebėra kur eiti toliau“, – teigia U. Eco (p. 106). Pagrindinis knygos apie knygas leitmotyvas čia narpliojamas kaip geriausiame detektyve, kokį tik galima įsivaizduoti. „Dauguma ikisokratinių filosofų pasiekė mus per Aecijaus raštus, o jis buvo tobulas idiotas. Kad tuo įsitikintume, pakanka paskaityti jo liudijimus. Vadinasi, galima abejoti, ką jis mums perteikė, nors ir likdamas ištikimas ikisokratinių filosofų dvasiai. (...) Iš priešininkų žinome, kad bogomilai ir paulistai valgydavo vaikus. Bet tas pat buvo sakoma ir apie žydus. Visi priešai, nesvarbu kieno, visados valgo vaikus. Didžioji dalis mūsų supratimo apie praeitį dažniausiai ateina per knygas, taigi iš kretinų, idiotų ir fanatiškų priešininkų“ (p. 145–146).

Kiekvienam knygos žmogui – po šią knygą.