Recenzija. PrajaPatii. Misterija "Vėjų šventyklos ruduo" - duoklė Didžiajai Aisčių Dvasiai

Jonas pasakoja (kalbėtasi 2019 12 08): "Prajapati vardą radau vedose prieš keletą metų. Asmeninis atradimas, kad tai yra lietuviškas Pradžiapatis - Sutvėrėjas, įkvėpė kūrybai. Pradžioje tai buvo ne muzika, tačiau palaipsniui tai virto mano asmenine kūrybine erdve, kurioje nebeliko jokių varžymų ir ribų.

Prieš metus rudenį atsivėrus nuostabiam vaizdui ant vienos kalvos netoli namų padariau nuotrauką. Po ja parašiau "Vėjų šventyklos ruduo". Nepraėjus nė pusei metų, pradėjau rašyti misteriją. Ši kalva - buvęs ar nebuvęs piliakalnis, padėjo pajusti tai, ką galėjo išgyventi žmogus - krivis - žynys, kai iš tavęs atimama viskas, kas tau brangiausia, viskas, kuo tu tikėjai.

Be abejo, įkvėpė ir mitologija, istorija, knygos, tyrinėtojų darbai. Tai padėjo suvokti, kad mūsų istorija gali būti neapribota šių laikų politinio žemėlapio."

Pasak J. Chockevičiaus, Nepriklausomos Lietuvos trisdešimtmetį jis pasitinkąs "su džiaugsmu, kad galime būti laisvi ir patys kurti savo ir savo vaikų kelią. Ir su viltimi, kad atnešdami, kad ir mažiausią akmenėlį, sugebėsime atstatyti mūsų tautos šventyklos aukurą nuo pamatų!"

Muzikanto teigimu, "Vėjų šventyklos ruduo" yra pirmoji misterijos dalis. "Juokaudamas sakau, kad dar liko kiti 3 metų laikai:) Manau, kad čia tik pradžia. Ar tęsiu būtent šio krivio istoriją, nežinau. Gal tai įgaus kitą formą, kas žino:) Bet tikrai jau planuoju kitus darbus."

Neapleista ir Jono veikla grupėje THUNDERTALE. Naujas albumas jau pabaigtas, tačiau dar tiksliai nežinia, kada jis išvys dienos šviesą - tam reikia tinkamo laiko.

Tiesa, šį rudenį THUNDERTALE išleido roko operą "Priesaika".

Nuo savęs galiu pridėti, kad "Vėjų šventyklos ruduo" CD išleistas labai kokybiškai, tai - estetiškas digipakas su ištraukomis iš dainų tekstų, keliomis fotografijomis (viršelio nuotrauka ir albumo dizainas - Roko Baškio, Lumetri House, portretų autorės - Ugnė Timukaitė ir Milda He).

Daugiau nei 52 minutes trunkančiame albume yra vienuolika kūrinių. Viso albumo muzika, žodžiai ir atlikimas - J. Chockevičiaus. Garso suvedimas ir masteringas - Lauryno Baškio (Lapės Records).

Į ausis krenta labai kokybiškas muzikos atlikimas: smagu, kad gilus mitologijos, tautos sąmonės perteikimas - itin profesionalus, gerai skamba ir vokalas, ir gitara, ir pritariantys instrumentai. Sunku išskirti vieną kurią dainą, jos gana skirtingos: nuo kovingos, galima sakyti, himno "Kilk gink", įkvepiančios "Vytis" iki svajingų "Pakilti su vėju", "Vėjų daina", "Tyla", "Šiaurinė", magiškų "Kerėjimas", "Dek", paslaptingų "Pirmyn", "Sidabrinė", "Tau".

Išties puiki dovana lietuvišką muziką ir mitologiją, poeziją mėgstantiesiems metams besibaigiant.

Radikaliai.lt kolektyvo manymu, tai - geriausias šių metų muzikinis albumas. Pritariu šiai kolektyvo nuomonei. Visi įmanomi aukščiausi balai. Lauksime naujų misterijos dalių ir, žinoma, THUNDERTALE albumo.

Gavus J. Chockevičiaus sutikimą, pateikiu visus albumo "Vėjų šventyklos ruduo" dainų tekstus, nes juos verta skaityti kaip gerą poeziją. Pabaigai pacituosiu Jono albume pateiktą dedikaciją, kuri dar daugiau atskleidžia albumo dvasios: "Ačiū Didžiajai Aisčių Dvasiai už įkvėpimą!"

Nuoroda į PrajaPatii puslapį: https://www.facebook.com/PPatii.

Nuoroda į Pakartot.lt esantį albumą: https://www.pakartot.lt/album/veju-sventyklos-ruduo2

Jonas Chockevičius. Ugnės Timukaitės, Meraki Photography nuotr.

MISTERIJA

Vėjų Šventyklos Ruduo

    •    Pakilti su vėju
Medžiai giliai užmigo su viltim
Pabust, o gal iš naujo atgimt
Paukščiai užlipę vėjui ant sparnų
Pamiršo pakviesti mus skristi kartu

Rytas toks geliančiai žvarbus
Neleis pamiršti apie namus
Ne tuos, kuriuos surasi vakare...
Šventovę glaudžiančią viduj
        Kol vėjai pasikvies mane

Vėjai gal tavo kaktą ir bučiuos
Ne taip karštai, kaip lūpos tos,
Kurios kas vakarą paslapčia
Švelniai, švelniai seka pasaką šią

Paimki mane už rankos
Nuskriesim, kur vėjai trankos
        Pakilti su vėju!

    •    Kilk gink
Ten kur degantys miškai
Ten kur verkiantys laukai
Ten mūsų tauta gyvuos
Nors  pabudus pelenuos

Ten kur kritę karžygiai
Jų sudeginti namai
Ten šalis ir vėl pakils,
Nes gyva jos širdis

Kilkit! Kilk,
Kol dar gali
Ginkit! Gink,  ne tik širdimi

Daugel metų kirto jie
Švento ąžuolo šaknis,
Bet rusena pelenuos
Neužgesus kibirkštis

Ten kur ugnys aukuruos
Kelią mums ir vėl nušvies
Iš šventųjų mūs miškų
Pakils vėliava vilties

Imkit žinią į rankas,
Neškit ją per šalį -
Vyčio vėliava pakils
Kitaip būt negali!

    •    Pirmyn
Seniai jau liko užmiršti sapnai
Senolių siųsti mums iš aukštai
Nebežinai, kur mūs namai...
Bežemiai, užmiršti, bedaliai vaikai

Saulė patekės, lai neblėsta viltis
Aušros nesustabdys net pikčiausia širdis!

Pirmyn! Dar nesibaigė naktis
Aukštyn! Aplink tamsa ir ugnis
Daugiau niekada neliks užmiršta
Mažos tautos didelė dvasia

Išpardavėme milžinų kapus,
Atidavėm jų kaulus,
Išgriovėm namus
Didžiuojamės kaskart pavadinti vergu
O broli ar dar pameni kuo tu vardu?  

Tamsiausia prieš aušrą
Lai neblėsta viltis
Tik amžinoj kaitoj
Darna atgims

Audra kai pakyla, kai sudrumsčia tylą
Ne laikas, o broli, tylėt
Kraujas jau šaukia, kelias tavo laukia
Išdrįsk, ženk ir nugalėk!

    •    Vytis
Dangus apniukęs slegia tamsu
Lyg ropotum pelkės dugnu

Žvelk rytuose aušra švinta -
Žirgas vėtrų baltas sužvinga

Perskrodžia dangų Perkūno strėlė
Sužiba krūtinėj liepsnų gėlė

Išminties šviesos,
Gyvasties šventos
Ugnis - gyvenimo viltis
Paslaptis

Vyti ar vytis, kyla vytis!

Žinojimas - riteris
Minties šarvais,
Kantrybės skydu,
Kardu išminties

Šventovėj krūtinės  
Šviesiau už žaibą
Nugali sutramdo
Nerimstantį gaivalą
 
    •    Tyla
Tiktai tyloj, ryto rūke
Nakties migloj, saulės laše
Paukščiai pakils, sapnuose neš
Mano svajas... Aš liksiu čia, garse

Medžiai broliai, jų rankose saulė
Žydi vėjais, glosto pasaulį
Tyla....

Tiktai tyloj, žiemos sapne
Ar darganoj, minčių triukšme
Paukštis pakils, snape atneš
Trupinį saulės, lašą vandens

Tiktai tyloj, dienos kaitroj
Įkvėpto oro  dovanoj
Vėjo giesmėj, kurią radau
Nutilus saulei… Praradau

    •    Sidabrinė
Sidabro girelėj
Ant aukšto kalno
Ąžuolas auga
Šakom remia dangų

Šakom dangų remia
Lapais glosto žemę
Aukso bitelės ten
Gyvastį semia

Ąžuole,
Sergėk kibirkštį ugnies
Saugok, ji kelią nušvies
Išmintis liepsnoj paslėpta
Tikėki, išvysi ją!

Ten gyvastį semia
Ir žemei dalina
Gintaro lašais
Žemę gaivina

Žemelę gaivina
Kibirkštį maitina
Žalčio karaliūno
Vaikelius augina

    •    Kerėjimas
Įkvėpk iškvėpk
Mintim prakalbėk

Sparnus išskleisk,
Su oru gyvybės
Dvasios sparnus įkvėpk

Įkvėpk iškvėpk
Mintim prakalbėk

Rankos kyla, liečia tylą
Viduj šaukia, ar kas laukia?

Vanduo
Vanduo nuplauna sielos kraštus
Vanduo išlaisvina dvasią
Teka vis teka žemyn

Dievų dovana iš dangaus
Dievo skonis, nektaras
Kiekvienam laše lietaus
Lašas protėvių

Žemė
Iš kapo pakilęs akmuo prakalbėjo   
Tyliai pasakojo miglom kerėjo

Apie žemę - apie motiną
Apie medį – apie brolį
Apie sesę – apie saulę
Motiną, tėvą
Tėvą, motiną
Pradžių pradžios tėvą– pasaulį

Ugnis
Ugnis krūtinėj žėrėjo
Ugnis žėrėjo gyvybe
Gyvybė - ugnis kūrėjo
Gyvybė, ugnis – sąmonės kibirkštis
Kūrėjo kūrenta kūrybos paslaptis

    •    Tau
Ar tu matai, kaip medžiuos vėjas šlama
Ar tu girdi, dangišką balsą širdy?
Ar tu jauti, sustingę žvilgsniai stebi
Kaip pro šalį praeina naktis?

Ir tu suprasi, kas buvo gera
Tik tai tada, kai saulė užges
Ant tuščio lapo užrašysiu savo kelią
Rytoj sudeginsiu. Šiandien tai parašiau

Ir tiktai tau, aš tik tai tau dainuosiu
Nors tu su vėjais, liksi užmaršty
Ir tik tai tau, aš viską dovanosiu,
Nes tu visad išliksi čia

Ir tik tai tau dainuosiu!

    •    Vėjų daina

Lipdytas iš molio nuo gimtojo kelio
Akmuo
Ąsotis per minkštas, dieviškas indas
Akmuo

Įpūsta ugnis, gyva kibirkštis  
Nerimsta
Gyvybės liepsnoj, žemės maldoj
Plienu pavirsta

Vėlių, vėlių ašaros krinta
Į vėjų, vėjų dangišką indą

Drėptas iš žemės
Ant pelenų augęs
Ąžuolas
Dangų palietęs
Trapus, laikinas
Kelias

Kas būtum be gyvybės?
Kas būtum be ašaros?
Kas būtum be vilties?
Kas būtum be pasakos?

    •    Šiaurinė
Daugelį metų klajojau
Skriejau žirgais griausmo eikliais
Dangumi… Neradau
Kelio gale ko ieškojau,
Tik supratau... Ką palikau

Diena po dienos klajonės
Kova nuo aušros
Tik, kad sulaukt nepalūžus kitos
Tušti sapnai ir svajonės
Nebeatstos tavųjų akių

Būsiu klajūnas Šiaurinės žvaigždės
Jei pasiklysiu, kelią nušviesk
Palietęs saulę grįšiu atgal
Tam kad suprast kuo esu ir kuo buvau  

Palikęs namus kelionėj
Ieškojau šviesos
Tik dulkės ir purvas… vis laukiau dienos
Kada likę svajonės sušildys, priglaus
Ar tavo akys dar lauks?

    •    Dek
Išskleisti sparnus ir pakilti
Tenai, kad galėčiau nurimt                              
Kur laumės man kelią nuaus
Dievai miške kur priglaus

Dek, dek, ugnie, dek!
Kilk ir neužgesk!
Žvaigždėmis apgaubk,
Lydėki kelionėj!
Dek, dek, ugnie, dek!
Kilk ir neužgesk!
Liepsnomis nuplauk                        
Globoki kelionėj!

Daugel brolių užmigo
Ryto saulė jų nepažino
Dievai į Dausas juos nuves
Ten mūsų pergales švęs!

Laikas ateina man kilti
Kelią namo turiu rinktis
Pergalę žemei nešt
Likimą savo surast...

Tėve globok, Dangau globok!
Motina globok, Žeme globok!
Tėve vesk, Dangau vesk!
Žeme priimk, motina priimk!

Išskleisti sparnus ir pakilti
Tenai, kad galėčiau nurimt                              
Kur laumės man kelią nuaus
Dievai miške kur priglaus